Ezechielio 32 LBDKAN

1. Dvyliktų metų dvylikto mėnesio pirmą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

2. „Žmogau, raudok dėl Egipto valdovo faraono ir sakyk jam: ‘Laikei save liūtu tarp tautų, bet buvai kaip slibinas jūrose; blaškeisi savo upėse, drumstei vandenį kojomis ir teršei savo upes’“.

3. Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Užmesiu ant tavęs savo tinklą daugelio tautų suėjime, ir jie ištrauks tave mano bradiniu.

4. Parmesiu tave ant žemės, nusviesiu tave į atvirą lauką ir nutupdysiu ant tavęs visus padangių paukščius, leisiu misti tavimi visiems žemės žvėrims.

5. Tavo kūną numesiu kalnuose, slėnius pripildysiu tavo dvokiančios maitos.

6. Palaistysiu kraštą ligi pat kalnų tavo srūvančiu krauju ir tavęs bus pripildytos upių vagos.

7. Kai tu būsi sunaikintas, uždengsiu dangų ir aptemdysiu žvaigždes. Saulę aptrauksiu debesimis, o mėnulis neduos savo šviesos.

8. Visus šviesulius, žibančius danguje, dėl tavęs aptemdysiu ir tavo kraštą apgaubsiu tamsybe, – tai Viešpaties DIEVO žodis. –

9. Sukelsiu širdgėlą daugeliui tautų, atvesdamas tave jų nelaisvėn į kraštus, kurių nepažinojai.

10. Tavo dalia baisėsis daug tautų, jų karalius tu apstulbinsi. Kai švytruosiu jiems savo kalaviju, jie visą laiką drebės dėl savo gyvasties, ir kiekvienas jų drebės tavo žuvimo dieną“.

11. Juk taip kalba Viešpats DIEVAS: „Babilono karaliaus kalavijas pakils prieš tave!

12. Pakirsiu tavo gaujas galiūnų kalavijais; iš visų tautų jie nuožmiausi. Jie nuniokos Egipto puikybę, ir visa jo kariuomenė žus.

13. Sunaikinsiu visus jo galvijus, besiganančius prie gausių vandenų; nebedrums jų daugiau žmogaus koja, nebedrums jų nė gyvulių kanopos.

14. Tuomet leisiu drumzlėms nusėsti vandenyse ir padarysiu, kad jų upės lietųsi kaip aliejus, – tai Viešpaties DIEVO žodis. –

15. Kai paversiu Egipto žemę tyrais, kai kraštas neteks viso, kas jame yra, ir kai parblokšiu jo gyventojus, jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.

16. Tai rauda, ir ji bus giedama. Ją giedos tautų dukterys. Apie Egiptą ir jo žmones ji bus giedama“, – tai Viešpaties DIEVO žodis.

17. Dvyliktų metų pirmo mėnesio penkioliktą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

18. „Žmogau, raudok Egipto žmonių ir siųsk žemyn juos, Egiptą ir garbingų tautų dukteris, į žemės gelmes drauge su žengiančiais į kapą.

19. ‘Ką tu viršiji grožiu? Ženk žemyn! Būk palaidotas su neapipjaustytaisiais!’

20. Jie gulės tarp žuvusių nuo kalavijo. Egiptas buvo atiduotas kalavijui, ir šis nutemps jį su visa kariuomene.

21. Iš Šeolo gilumos galingieji vadai, jo padėjėjai, sakys jam: ‘Jie nužengė čia ir guli palaidoti su neapipjaustytaisiais, žuvusiais nuo kalavijo’.

22. Ten Asirija ir visi jos žmonės, jų kapai aplink, visi nužudyti, kritę nuo kalavijo.

23. Kapai jiems duoti toliausiuose duobės užkampiuose. Visur aplink jos kapą – jos žmonės, visi kritusieji nuo kalavijo, visi kadaise kėlusieji siaubą gyvųjų šalyje.

24. Ten Elamas ir visa jo kariuomenė aplink jo kapą. Visi nužudytieji kritę nuo kalavijo, nuėjusieji į pasaulį po žeme neapipjaustyti, kadaise kėlusieji siaubą gyvųjų šalyje. Dabar jie kenčia gėdą drauge su žengiančiais į kapą.

25. Tarp užmuštųjų buvo parengtas guolis Elamui tarp jo žmonių su jų kapais aplinkui, visi neapipjaustyti, kritusieji nuo kalavijo. Kadaise jie kėlė siaubą gyvųjų šalyje, o dabar kenčia gėdą drauge su žengiančiais į kapą; jie paguldyti tarp užmuštųjų.

26. Ten Mešechas ir Tubalas, ir visi jo žmonės, visur aplink – jų kapai. Jie visi neapipjaustyti, kritę nuo kalavijo, nes kėlė siaubą gyvųjų šalyje.

27. Jie neguli su kritusiais neapipjaustytais senovės galiūnais, kurie nužengė į Šeolą su savo ginklais, pasidėjo kardus po galva ir skydus ant savo kaulų, nes galiūnų bijota gyvųjų šalyje.

28. Ir tu būsi sutrintas ir gulėsi tarp neapipjaustytųjų kartu su užmuštaisiais kalaviju.

29. Ten Edomas, jo karaliai ir visi vadai, kurie, nors ir galingi, tačiau paguldyti su žuvusiais nuo kalavijo; jie guli su neapipjaustytaisiais, su žengiančiais į kapą.

30. Ten šiaurės didžiūnai ir visi sidoniečiai, nužengę sugėdinti su užmuštaisiais dėl siaubo, kurį kėlė jų galybė. Jie guli neapipjaustyti su žuvusiais nuo kalavijo ir kenčia gėdą su žengiančiais į kapą.

31. Pamatęs juos, faraonas pasiguos dėl visos savo kariaunos, faraonas ir jo kariuomenė, kritusi nuo kalavijo, – tai VIEŠPATIES žodis. –

32. Kadangi kėlė siaubą gyvųjų šalyje, jis bus laidojamas tarp neapipjaustytųjų kartu su nužudytaisiais kalaviju, – faraonas ir jo žmonės“, – tai Viešpaties DIEVO žodis.