Logo
🔍

Ezechielio 36 KBV

«

1. „Žmogaus sūnau, pranašauk Izraeliui ir sakyk: „Izraelio kalnai, išgirskite Viešpaties žodį!“

2. Taip sako Viešpats Dievas: „Kadangi priešas sako: „Jų amžinos aukštumos tapo mūsų nuosavybe“,

3. todėl pranašauk: „Taip sako Viešpats Dievas: „Kadangi jie naikino jus ir spaudė iš visų pusių, tautos užėmė jus, kalbėjo apie jus ir niekino,

4. todėl, Izraelio kalnai, išgirskite Viešpaties Dievo žodį! Štai ką Viešpats Dievas sako apie kalnus, kalvas, upes, slėnius, sugriautus ir apleistus miestus, kurie tapo grobiu ir pajuoka aplinkinėms tautoms:

5. „Taip sako Viešpats Dievas: „Aš kalbėjau užsidegęs pavydu prieš Idumėją ir aplinkines tautas, kurios pasisavino mano kraštą džiūgaudamos ir niekindamos, kad išplėštų jį.

6. Todėl pranašauk Izraelio kraštui, sakyk jo kalnams, kalvoms, upėms ir slėniams: „Taip sako Viešpats Dievas: „Aš kalbėjau apimtas pavydo ir įtūžio, kadangi jūs kenčiate tautų panieką.“

7. Taip sako Viešpats Dievas: „Aš pakėliau savo ranką ir prisiekiau, kad aplink jus gyvenančios tautos taip pat kentės panieką.

8. Jūs, Izraelio kalnai, žaliuosite ir nešite vaisių mano žmonėms, Izraeliui, nes jie greitai sugrįš.

9. Aš esu už jus ir atsigręšiu į jus; jūsų žemė bus dirbama, laukai sėjami.

10. Aš padauginsiu žmones šiame krašte, Izraelio namai bus pilni. Miestai bus apgyvendinti, griuvėsiai – atstatyti.

11. Aš padauginsiu žmones ir gyvulius, jų daugės ir jie neš vaisių. Aš apgyvendinsiu jus kaip anksčiau ir elgsiuosi su jumis geriau negu pradžioje. Tada žinosite, kad Aš esu Viešpats.

12. Mano tautos žmonės vaikštinės po jus, jie apgyvens jus ir jūs būsite jų paveldas; jų vaikai nebebus pašalinti nuo jūsų.“

13. Taip sako Viešpats Dievas: „Kadangi apie tave sako, kad tu ryji žmones ir atimi iš tautos vaikus,

14. tu daugiau neberysi žmonių ir nebeatimsi vaikų iš tautos.

15. Padarysiu, kad daugiau negirdėtum tautų paniekos ir pagonių patyčių, dėl tavęs tauta daugiau nebeklups“, – sako Viešpats Dievas.

16. Viešpats kalbėjo man:

17. „Žmogaus sūnau, izraelitai, gyvendami šiame krašte, suteršė jį savo keliais ir darbais. Jų kelias mano akivaizdoje buvo kaip mėnesinėmis sergančios moters nešvarumai.

18. Aš išliejau savo rūstybę ant jų dėl krašte pralieto kraujo ir stabų garbinimo, kuriuo jie sutepė jį.

19. Aš išsklaidžiau juos tautose ir išblaškiau kraštuose. Aš teisiau juos pagal jų kelius ir darbus.

20. Gyvendami tarp tautų, jie sutepė mano šventą vardą. Žmonės apie juos sakė: „Tai yra Viešpaties tauta, tačiau ji buvo ištremta iš savo krašto.“

21. Bet Aš gailėjausi dėl savo švento vardo, kuriam izraelitai užtraukė nešlovę svetimose tautose.

22. Sakyk izraelitams: „Taip sako Viešpats Dievas: „Izraelitai, ne dėl jūsų Aš tai darau, bet dėl savo švento vardo, kurį jūs sutepėte tarp pagonių, pas kuriuos gyvenote.

23. Aš pašventinsiu savo didingą vardą, kurį jūs sutepėte, ir tautos žinos, kad Aš esu Viešpats, kai per jus apreikšiu savo šventumą jų akivaizdoje.

24. Aš išvesiu jus iš tautų, surinksiu iš visų kraštų ir parvesiu jus į jūsų kraštą.

25. Aš apšlakstysiu jus švariu vandeniu, ir jūs tapsite švarūs. Apvalysiu jus nuo netyrumo ir stabų.

26. Aš duosiu jums naują širdį ir įdėsiu jums naują dvasią. Aš išimsiu iš jūsų akmeninę širdį ir duosiu kūno širdį.

27. Aš įdėsiu į jus savo dvasią ir padarysiu, kad gyventumėte pagal mano nuostatus ir vykdytumėte mano sprendimus.

28. Jūs gyvensite krašte, kurį daviau jūsų tėvams, ir būsite mano tauta, o Aš būsiu jūsų Dievas.

29. Aš išgelbėsiu jus nuo visų jūsų netyrumų, laiminsiu jūsų laukų derlių ir nebesiųsiu jums bado.

30. Aš padauginsiu medžių vaisius ir laukų derlių, ir jūs nebekęsite paniekos tarp tautų dėl bado.

31. Tada jūs atsiminsite savo piktus kelius, blogus darbus ir bjaurėsitės jais bei savo nusikaltimais.

32. Bet ne dėl jūsų Aš tai darysiu, – sako Viešpats Dievas. – Izraelitai, žinokite, gėdykitės ir raudonuokite dėl savo kelių.“

33. Taip sako Viešpats Dievas: „Kai Aš jus apvalysiu nuo visų nusikaltimų, apgyvendinsiu miestus ir atstatysiu, kas sugriauta,

34. kai apleisti laukai vėl bus dirbami, tada priešai, matę juos apleistus,

35. sakys: „Dykynės kraštas tapo Edeno sodu; ištuštėję ir sugriauti miestai vėl yra sustiprinti ir gyvenami.“

36. Tada tautos, gyvenančios aplink jus, žinos, kad Aš, Viešpats, atstačiau, kas sugriauta, ir apsodinau, kas buvo apleista. Aš, Viešpats, taip pasakiau ir taip padarysiu.“

37. Taip sako Viešpats Dievas: „Izraelitai vėl galės ateiti pasiklausti manęs, ir Aš padauginsiu jų žmones kaip avis kaimenėje.

38. Jų bus kaip avių, skirtų aukoti Jeruzalėje šventės metu. Sugriauti miestai bus pilni žmonių, ir jie žinos, kad Aš esu Viešpats.“

»