Ezechielio 41 LBD

1. Tuomet jis privedė mane prie šventosios ir išmatavo stulpus; jų storis viename ir kitame šone buvo šešios uolektys.

2. Įėjimo anga buvo dešimt uolekčių, o įėjimo angõs šoninės sienos buvo penkių uolekčių viename ir kitame šone. Jis išmatavo šventąją; jos ilgis buvo keturiasdešimt uolekčių, o plotis – dvidešimt uolekčių.

3. Įėjęs į vidų jis išmatavo įėjimo angos stulpus – jie buvo dviejų uolekčių, įėjimo angos plotį – jis buvo šešių uolekčių ir įėjimo angos šonines sienas – jos buvo septynių uolekčių.

4. Jis išmatavo ir kambarį už šventosios; jo ilgis buvo dvidešimt uolekčių, o plotis – dvidešimt uolekčių. Ir tarė jis man: „Tai šventų švenčiausioji“.

5. Tuomet jis išmatavo šventyklos sieną – ji buvo šešių uolekčių storio, – ir visur aplink šventyklą esančius šoninius kambarius – jų plotis buvo keturios uolektys.

6. Šoniniai kambariai buvo vienas virš kito trijuose aukštuose, po trisdešimt kiekviename aukšte. Visur aplink šventyklos sieną buvo kyšuliai šoniniams kambariams pritvirtinti, kad jie nesiremtų į šventyklos sieną.

7. Takas į šoninius kambarius aukštuose buvo skirtingo pločio, nes laiptai ėjo aplink visą šventyklą. Todėl šoniniai kambariai platėjo nuo aukšto į aukštą. Nuo žemiausio aukšto buvo kopiama į aukščiausią per vidurinį aukštą.

8. Pastebėjau, kad šventykla visur aplinkui turėjo grįstą pakylą – šoninių kambarių pamatus; jie buvo vienos šešių uolekčių nendrės aukščio.

9. Šoninių kambarių išorinės sienos storis buvo penkių uolekčių, o tarpas tarp šventyklos šoninių kambarių

10. ir kiemo kambarių buvo dvidešimt uolekčių pločio aplink visą šventyklą.

11. Šoniniai kambariai buvo atgręžti į atvirą vietą; vienos durys – šiauriniame pakraštyje, o kitos – pietiniame. Atvirosios vietos plotis visur aplinkui buvo penkios uolektys.

12. Pastatas, atgręžtas į šventyklos kiemą vakarinėje pusėje, buvo septyniasdešimt uolekčių pločio, pastato siena visur aplinkui – penkių uolekčių storio ir devyniasdešimt uolekčių ilgio.

13. Tuomet jis išmatavo šventyklos ilgį, ir jis buvo šimto uolekčių, o kiemo ir pastato bei jo sienų – šimtas uolekčių.

14. Jis išmatavo ir rytinį šventyklos pakraštį bei kiemą; ilgis buvo šimtas uolekčių.

15. Tuomet jis išmatavo ir ilgį pastato, atgręžto į kiemą vakarinėje pusėje, bei jo prieangių iš abiejų pusių; jis buvo šimtas uolekčių. Šventyklos šventoji, vidus ir kiemo prieangiai

16. visur aplink buvo apmušti lentelėmis, ir visi trys turėjo nišose langus su pinučiais. Nuo slenksčio šventykla visur aplink buvo apmušta medžiu nuo grindų iki langų; langai buvo uždengti;

17. ligi durų viršaus, net Namų viduje ir iš lauko pusės, vidus ant visų sienų visur aplink ir šventojoje buvo išpuoštas raižiniais –

18. kerubais ir palmėmis tarp kerubų. Kiekvienas kerubas turėjo du veidus:

19. žmogaus veidą, atgręžtą į palmę iš vienos pusės, ir liūto veidą, atgręžtą į palmę iš kitos pusės. Tai kartojosi visur šventykloje;

20. kerubai ir palmės buvo išraižyti ant sienų nuo aslos ligi durų viršaus.

21. Šventósios durų staktos buvo keturkampės.

22. Priešais šventų švenčiausiąją stovėjo pavidalas, kuris atrodė lyg medinis aukuras, – trijų uolekčių aukščio, dviejų uolekčių ilgio ir dviejų uolekčių pločio. Aukuro kampai, pakojis ir sienos buvo iš medžio. Jis tarė man: „Tai stalas, stovintis priešais VIEŠPATĮ“.

23. Šventoji ir šventų švenčiausioji turėjo dvejas duris.

24. Abejos durys turėjo dvi sąvaras: dvi sąvaras vienos durys ir dvi sąvaras kitos.

25. Ant navos durų buvo išraižyti kerubai ir palmės, kaip ir ant sienų. Lauke, prieangio priekyje, buvo stoginė iš medžio.

26. Šoninėse prieangio sienose buvo langai nišose ir palmės ant abiejų šonų.