Ezechielio 43 KBV
1. Po to jis nuvedė mane prie rytų pusės vartų.
2. Staiga iš rytų pasirodė Izraelio Dievo šlovė. Jo balsas buvo kaip daugybės vandenų ūžimas, o žemė spindėjo nuo Jo šlovės.
3. Tai buvo panašu į mano jau matytą regėjimą, į regėjimą, kurį mačiau, kai Jis atėjo sunaikinti miesto; regėjimai buvo panašūs į tą, kurį mačiau prie Kebaro upės. Aš kritau veidu žemėn.
4. Viešpaties šlovė įėjo į šventyklą pro rytų vartus.
5. Dvasia pakėlė mane ir nunešė į vidinį kiemą. Viešpaties šlovė pripildė šventyklą.
6. Tas vyras stovėjo šalia manęs, aš girdėjau balsą iš šventyklos, kalbantį man.
7. Jis tarė man: „Žmogaus sūnau, tai yra mano sosto ir mano kojų pakojo vieta. Aš visados gyvensiu tarp izraelitų. Izraelio tauta ir jų karaliai nebesuteps mano švento vardo nei savo paleistuvystėmis, nei savo karalių lavonais aukštumose.
8. Jie statė savo slenkstį prie mano slenksčio ir savo durų staktas prie mano staktų, kad būtų siena tarp jų ir manęs. Jie sutepė mano šventą vardą savo bjauriais darbais, todėl rūstaudamas Aš juos sunaikinau.
9. Dabar tepašalina jie nuo manęs savo paleistuvystes ir karalių lavonus, ir Aš visada būsiu tarp jų.
10. Tu gi, žmogaus sūnau, pranešk izraelitams apie šventyklą, kad jie gėdytųsi savo nusikaltimų ir vadovautųsi duotu pavyzdžiu.
11. Jei jie susigės dėl viso, ką yra padarę, tada apsakyk jiems šventyklos išvaizdą, įrengimus, įėjimą ir išėjimą – visą jos planą, taip pat jos nuostatus ir įstatymus. Užrašyk viską, jiems matant, kad jie suprastų visus nuostatus ir jų laikytųsi.
12. Šventyklos įstatymas yra toks: kalno viršūnė ir plotas aplinkui yra labai šventas. Štai – tai šventyklos įstatymas.
13. Štai aukuro išmatavimai uolektimis. Uolektį sudaro uolektis ir plaštaka. Aukuro pagrindas yra vienos uolekties pločio ir tokio pat ilgio, apvadas yra vieno sprindžio.
14. Aukuro aukštis nuo pagrindo iki apatinio išsikišimo yra dvi uolektys, jo plotis – viena uolektis. Nuo mažesnio išsikišimo iki didesnio išsikišimo – keturių uolekčių aukštis ir vienos uolekties plotis.
15. Pats aukuras yra keturių uolekčių, o nuo aukuro aukštyn yra keturi ragai.
16. Aukuras yra dvylikos uolekčių ilgio ir dvylikos uolekčių pločio, keturkampis.
17. Viršutinis išsikišimas yra keturiolikos uolekčių ilgio ir keturiolikos uolekčių pločio, keturkampis; aplinkui yra apvadas pusės uolekties aukščio, jo pagrindas aplinkui – vienos uolekties. Aukuro laiptai rytų pusėje.“
18. Jis sakė man: „Žmogaus sūnau, tai yra Viešpaties Dievo nuostatai dėl aukuro, kai jis bus pastatytas deginamosioms aukoms aukoti ir aukų kraujui ant jo šlakstyti.
19. Kunigui levitui iš Cadoko giminės, kuris artinsis prie manęs, kad man tarnautų, – sako Dievas, – turi duoti auką už nuodėmę, jauną veršį iš bandos.
20. Tu turi apšlakstyti jo krauju keturis ragus ir keturis išsikišimo kampus bei apvadą. Taip aukuras bus apvalytas ir pašventintas.
21. Veršį, paaukotą už nuodėmę, reikia sudeginti tam skirtoje namų vietoje, už šventyklos ribų.
22. Antrą dieną tu paaukosi sveiką ožį aukai už nuodėmę, ir jie apvalys aukurą, kaip apvalė su veršiu.
23. Kai apvalysi aukurą, aukok sveiką veršį ir sveiką aviną iš bandos.
24. Juos abu atvesi Viešpaties akivaizdon; kunigas pabarstys druskos ant jų ir paaukos juos Viešpačiui kaip deginamąją auką.
25. Septynias dienas kas dieną turi aukoti ožį aukai už nuodėmę ir sveiką veršį bei aviną.
26. Septynias dienas šventins ir apvalys aukurą; jie pašventins ir save.
27. Po septynių dienų, aštuntą dieną ir vėliau, kunigas ant aukuro aukos deginamąsias ir padėkos aukas, ir Aš jus priimsiu“, – sako Viešpats Dievas.