Ezechielio 46 KBV
1. Taip sako Viešpats Dievas: „Vidinio kiemo vartai rytų pusėje bus uždaryti šešias darbo dienas, bet šabo ir jauno mėnulio dieną jie bus atverti.
2. Kunigaikštis įeis pro išorinių vartų prieangį ir sustos prie vartų. Kunigas aukos jo deginamąją ir padėkos auką. Jis, pagarbinęs prie vartų, išeis, bet vartai liks atverti iki vakaro.
3. Tauta taip pat pagarbins Viešpaties akivaizdoje prie įėjimo vartų šabo ir jauno mėnulio dienomis.
4. Kunigaikščio deginamoji auka šabo dieną turi būti šeši sveiki ėriukai ir vienas sveikas avinas.
5. Duonos auka bus viena efa miltų prie avino, o prie ėriukų – kiek jis galės duoti, ir hinas aliejaus prie kiekvienos efos.
6. Jauno mėnulio dieną jis aukos sveiką jauną veršį, šešis ėriukus ir vieną aviną – jie visi turi būti be trūkumų.
7. Jo duonos auka bus po vieną efą miltų prie veršio ir avino, o prie ėriukų – kiek jis norės duoti savo ranka, ir hinas aliejaus prie kiekvienos efos.
8. Kunigaikštis įeis pro vartų prieangį ir tuo pačiu keliu išeis.
9. Kai tauta švenčių metu ateis pagarbinti Viešpatį, tada atėję pro šiaurinius vartus turi išeiti pro pietų pusės vartus, įėję pro pietų pusės vartus turi išeiti pro šiaurinius vartus. Niekas teneišeina pro tuos pačius vartus, pro kuriuos įėjo, bet pro vartus priešingoje pusėje.
10. Kunigaikštis turi būti su jais – įeiti, kai jie įeina, ir išeiti, kai jie išeina.
11. Švenčių ir iškilmių dieną duonos auka turi būti efa miltų prie kiekvieno veršio ir avino, o prie ėriukų – kiek jis gali duoti, ir vienas hinas aliejaus prie kiekvienos efos.
12. Jei kunigaikštis laisva valia aukos Viešpačiui deginamąją ar padėkos auką, jam bus atidaryti vartai rytų pusėje. Jis įeis ir aukos deginamąją ir padėkos auką kaip per šabą. Jam išėjus, vartus uždarys.
13. Kiekvieną dieną turi parūpinti deginamajai aukai, skirtai Viešpačiui, sveiką metinį avinėlį ir jį aukoti kiekvieną rytą.
14. Tu taip pat turi parūpinti kiekvieną rytą duonos aukai šeštą dalį efos miltų ir trečdalį hino aliejaus ir juos sumaišyti. Tai bus duonos auka Viešpačiui. Toks yra amžinas įstatymas apie aukas.
15. Avinėlis, duonos auka ir aliejus bus nuolatinė deginamoji auka kiekvieną rytą.“
16. Taip sako Viešpats Dievas: „Jei kunigaikštis vienam savo sūnų duos dalį iš savo paveldo, tai ji bus jo sūnaus paveldėta nuosavybė.
17. Jei jis dovanos savo tarnui dalį iš savo paveldo, tai priklausys tarnui iki laisvės metų, o po to sugrįš kunigaikščiui. Tik kunigaikščio sūnums priklausys paveldas.
18. Kunigaikštis neturi teisės atimti iš žmonių jų paveldo arba prievarta juos pašalinti iš jų nuosavybės. Jo sūnūs paveldės tik tėvo nuosavybę, kad niekas iš mano tautos nebūtų nuvarytas nuo savo nuosavybės.“
19. Jis įvedė mane pro įėjimą šalia vartų į šventyklos kambarius, skirtus kunigams šiaurės pusėje. Vakarų pusėje, pačiame gale, pamačiau vietą.
20. Tada jis tarė man: „Šioje vietoje kunigai virs aukas už nuodėmes bei kaltes ir keps duonos auką, kad neišneštų jų į išorinį kiemą ir nepašventintų žmonių.“
21. Po to jis išvedė mane į išorinį kiemą ir vedė į visus keturis kiemo kampus. Kiekviename kiemo kampe buvo po kiemą,
22. keturiasdešimties uolekčių ilgio ir trisdešimties uolekčių pločio. Visi keturi buvo vienodo dydžio
23. ir apvesti mūrine siena, o po siena buvo židiniai.
24. Tada jis tarė man: „Tai virtuvės, kuriose šventyklos tarnai virs tautos aukas.“