Ezechielio 7 KBV
1. Viešpats kalbėjo:
2. „Žmogaus sūnau, taip sako Viešpats Dievas Izraelio žemei: „Atėjo galas visiems keturiems žemės pakraščiams.
3. Dabar atėjo galas ir tau! Aš siųsiu prieš tave savo rūstybę, teisiu tave pagal tavo kelius, atlyginsiu už bjaurius darbus.
4. Aš nepažvelgsiu į tave su gailesčiu ir man nebus gaila tavęs. Aš bausiu tave už tavo kelius ir užleisiu ant tavęs tavo bjaurystes. Tada jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats.“
5. Viešpats Dievas sako: „Nelaimė ir tik nelaimė ateina!
6. Atėjo galas! Galas atėjo – jis ieško tavęs! Štai jis atėjo!
7. Atėjo tavo eilė būti sunaikintam, krašto gyventojau! Atėjo sunaikinimo diena, o ne džiaugsmingų šūksnių kalnuose.
8. Tuojau išliesiu savo rūstybę ant tavęs, įgyvendinsiu savo pyktį. Aš teisiu tave pagal tavo kelius ir atmokėsiu tau už visas tavo bjaurystes.
9. Aš nepažvelgsiu į tave su gailesčiu ir man nebus gaila tavęs. Aš atmokėsiu tau už tavo kelius ir tavo bjaurystes. Tada žinosite, kad Aš – Viešpats, kuris baudžia.
10. Štai diena atėjo, pražūtis prisiartino! Neteisybė žydi, išdidumas žaliuoja!
11. Smurtas išaugo į nedorybės lazdą, nieko neliks nei iš jų turto, nei iš garbės, nei iš didybės.
12. Metas priartėjo, diena atėjo! Tenesidžiaugia pirkėjas ir teneliūdi pardavėjas, nes rūstybė ištiks juos visus.
13. Pardavėjas nebeatgaus parduotos nuosavybės, nors ir gyvas tebebūtų, nes sunaikinimas laukia visų, ir jis nebus atšauktas; nė vienas nesustiprės nedorai gyvendamas.
14. Pūskite trimitą, pasirenkite kovai! Bet nė vienas neina į kovą, nes mano rūstybė prieš visą jų daugybę.
15. Lauke kardas! Viduje maras ir badas! Kas lauke, žus nuo kardo, kas mieste, mirs nuo bado ir maro.
16. Jei kas išsigelbės, bus kaip slėnių balandis kalnuose; jie visi dejuos dėl savo nuodėmių.
17. Visų rankos nusilps ir keliai links.
18. Jie apsisiaus ašutinėmis, ir juos apims baimė. Veidai paraus iš gėdos, o galvos nupliks.
19. Jie išmes savo auksą ir sidabrą, nes auksas ir sidabras neišgelbės jų Viešpaties rūstybės dieną. Jie nepatenkins savo sielų ir nepasisotins, nes tai tapo jų suklupimo akmeniu.
20. Iš savo papuošalų, kuriais didžiavosi, jie pasidarė bjaurių atvaizdų. Todėl jų brangenybes padariau beverčiais daiktais.
21. Aš atiduosiu juos svetimšaliams kaip grobį, žemės nedorėliai išplėš juos ir suterš.
22. Aš nusigręšiu nuo jų, leisiu išniekinti savo šventyklą. Plėšikai įsilauš, išnaikins ir apiplėš ją.
23. Nukalk grandinę, nes kraštas pilnas kruvinų nusikaltimų, o mieste gausu smurto.
24. Aš atvesiu nuožmiausias tautas, ir jie paveldės jų namus. Padarysiu galą stipriojo pasipūtimui, ir jų šventos vietos bus išniekintos.
25. Ateina sunaikinimas; jie ieškos taikos, bet jos nebus.
26. Nelaimė seks nelaimę, gąsdinantys pranešimai sklis vienas po kito. Jie veltui ieškos pranašiškų regėjimų. Kunigas nebepajėgs mokyti ir vyresnieji patarti.
27. Karalius gedės, kunigaikščiai bus apimti siaubo, tauta palūš. Aš padarysiu jiems taip, kaip jie darė, teisiu juos taip, kaip jie teisė. Tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats.“