Ezechielio 7 LBDKAN
1. Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:
2. „Žmogau, taip kalba Viešpats DIEVAS Izraelio žemei. Galas! Ateina galas keturiems krašto kampams!
3. Dabar ateina tau galas! Liesiu ant tavęs savo pyktį, nuteisiu tave pagal tavo kelius ir bausiu tave už visas tavo bjaurastis.
4. Mano akis nepagailės, ir aš neparodysiu užuojautos, bet bausiu tave pagal tavo kelius. Kai tavo bjaurieji nusikaltimai pūliuos tavyje, žinosite, kad aš esu VIEŠPATS“.
5. Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Nelaimė po nelaimės! Žiūrėk, ji ateina!
6. Atėjo galas! Atėjo tikras galas! Jis pakilo prieš tave. Žiūrėk, jis ateina!
7. Atėjo tau pražūtis, šalies gyventojau! Atėjo metas, jau arti diena sąmyšio, o ne ūžavimo kalnuose.
8. Jau greit išgiešiu ant tavęs savo įniršį ir išliesiu ant tavęs savo pyktį. Nuteisiu tave pagal tavo kelius, nubausiu tave už visus tavo bjauriuosius nusikaltimus.
9. Mano akis nepagailės, ir aš neparodysiu užuojautos, bet bausiu tave pagal tavo kelius. Kai tavo bjaurieji nusikaltimai pūliuos tavyje, žinosite, kad aš, VIEŠPATS, nuplakiau“.
10. Žiūrėk, toji diena jau čia pat! Žiūrėk, ji ateina! Pražūtis atėjo, lazda pražydo, įžūlumas sukrovė pumpurus,
11. smurtas išaugo į nedorumo lazdą. Nė vienas jų neišliks; neliks nieko nei iš jų pertekliaus, nei iš turtų. Jie neturės jokio pranašumo.
12. Atėjo tas metas, toji diena išaušo! Kas perka, tas tegu nesidžiaugia, kas parduoda, tas tegu neliūdi, nes visus užklups degantis pyktis.
13. Parduodantis nebeatgaus to, kas parduota, nors jis ir pirkėjas tebebūtų gyvi, nes pyktis apima visus, ir jis nebus atšauktas. Kadangi visi jie kalti, nė vienas negali išlikti gyvas.
14. Jie papūtė ragą, ir viskas parengta, bet nėra kam eiti į mūšį, nes mano degantis pyktis apima juos visus.
15. Kalavijas lauke už vartų, maras ir badas viduje. Kas laukuose, tas žus nuo kalavijo, kas mieste, tą praris badas ir maras.
16. Bėgliai, jei kam ir pavyktų išsigelbėti, slėpsis kalnuose tarsi slėnių balandžiai, visi iki vieno dejuodami dėl savo kaltės.
17. Rankos nusvirusios, visų blauzdos praskydusios.
18. Apsijuos jie ašutine, ir juos apsiaus šiurpas. Visų veiduose gėda ir visų galvos nuskustos.
19. Savo sidabrą jie išmes į gatves, o jų auksas bus laikomas netyru daiktu. „VIEŠPATIES pykčio dieną jų auksas ir sidabras negalės jų išgelbėti. Jais nepasisotins nei savo pilvų neprisikimš. Auksas ir sidabras jiems teikė progą nusidėti.
20. Iš savo puikaus puošmens, kuriuo didžiavosi, jie pasidarė bjaurių stabų paveikslų. Todėl paversiu jį jiems nešvariu daiktu.
21. Atiduosiu jį kaip grobį į svetimųjų rankas, kaip pelną žemės nedorėliams, ir jie išniekins jį.
22. Nugręšiu nuo jų savo veidą, ir jie išniekins mano brangiąją vietą; niekšai įžengs į ją ir išniekins.
23. Nukalk grandinę, nes kraštas pilnas kruvinų nusikaltimų, o miestas kupinas smurto.
24. Atvesiu nuožmiausias iš tautų, ir jos užims jų namus. Galiūnų įžūlumui padarysiu galą, ir jų šventyklos bus išniekintos.
25. Siaubas ateina! Jie ieškos ramybės, bet jos nebus.
26. Nelaimė lydės nelaimę, bloga žinia vysis blogą žinią. Veltui jie ieškos pranašo regėjimo, kunigas nebepajėgs mokyti, seniūnai nebemokės patarti.
27. Karalius raudos, didžiūnas bus pagautas nevilties, paprastų žmonių rankos drebės. Pasielgsiu su jais pagal jų pačių kelią, teisiu juos, kaip jie teisė, ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS“.