Ezros 2 KBV
1. Štai iš nelaisvės grįžusieji krašto žmonės, kuriuos Babilono karalius Nebukadnecaras buvo ištrėmęs į Babiloną. Jie sugrįžo į Jeruzalę bei Judą, kiekvienas į savo miestą.
2. Su Zerubabeliu grįžo Jozuė, Nehemija, Seraja, Reelaja, Mordechajas, Bilšanas, Misparas, Bigvajas, Rehumas, Baana. Izraelio tautos vyrų skaičius toks:
3. Parošo palikuonių – du tūkstančiai šimtas septyniasdešimt du;
4. Šefatijos – trys šimtai septyniasdešimt du;
5. Aracho – septyni šimtai septyniasdešimt penki;
6. Pahat Moabo palikuonių iš Ješūvos ir Joabo giminės – du tūkstančiai aštuoni šimtai dvylika;
7. Elamo – tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi;
8. Zatuvo – devyni šimtai keturiasdešimt penki;
9. Zakajo – septyni šimtai šešiasdešimt;
10. Banio – šeši šimtai keturiasdešimt du;
11. Bebajo – šeši šimtai dvidešimt trys;
12. Azgado – tūkstantis du šimtai dvidešimt du;
13. Adonikamo – šeši šimtai šešiasdešimt šeši;
14. Bigvajo – du tūkstančiai penkiasdešimt šeši;
15. Adino – keturi šimtai penkiasdešimt keturi;
16. Atero palikuonių iš Jehizkijos – devyniasdešimt aštuoni;
17. Becajo – trys šimtai dvidešimt trys;
18. Joros – šimtas dvylika;
19. Hašumo – du šimtai dvidešimt trys;
20. Gibaro – devyniasdešimt penki;
21. Betliejaus vyrų – šimtas dvidešimt trys;
22. Netofos vyrų – penkiasdešimt šeši;
23. Anatoto vyrų – šimtas dvidešimt aštuoni;
24. Azmaveto vyrų – keturiasdešimt du;
25. Kirjat Arimo, Kefyros ir Beeroto vyrų – septyni šimtai keturiasdešimt trys;
26. Ramos ir Gebos vyrų – šeši šimtai dvidešimt vienas;
27. Michmašo vyrų – šimtas dvidešimt du;
28. Betelio ir Ajo vyrų – du šimtai dvidešimt trys;
29. Nebojo palikuonių – penkiasdešimt du;
30. Magbišo – šimtas penkiasdešimt šeši;
31. kito Elamo – tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi;
32. Harimo – trys šimtai dvidešimt;
33. Lodo, Hadido ir Onojo – septyni šimtai dvidešimt penki;
34. Jericho – trys šimtai keturiasdešimt penki;
35. Senavos – trys tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt.
36. Kunigų: Jedajos palikuonių iš Jozuės namų – devyni šimtai septyniasdešimt trys;
37. Imero – tūkstantis penkiasdešimt du;
38. Pašhūro – tūkstantis du šimtai keturiasdešimt septyni;
39. Harimo – tūkstantis septyniolika.
40. Levitų: Jozuės ir Kadmielio palikuonių iš Hodavijos sūnų – septyniasdešimt keturi.
41. Giedotojų: Asafo palikuonių – šimtas dvidešimt aštuoni.
42. Vartų sargų: Šalumo, Atero, Talmono, Akubo, Hatitos ir Šobajo palikuonių – iš viso šimtas trisdešimt devyni.
43. Šventyklos tarnai: Cihos sūnūs, Hasufos sūnūs, Tabaoto sūnūs,
44. Keroso sūnūs, Siachos sūnūs, Padono sūnūs,
45. Lebanos sūnūs, Hagabos sūnūs, Akubo sūnūs,
46. Hagabo sūnūs, Šalmajo sūnūs, Hanano sūnūs,
47. Gidelio sūnūs, Gaharo sūnūs, Reajos sūnūs,
48. Recino sūnūs, Nekodos sūnūs, Gazamo sūnūs,
49. Uzos sūnūs, Paseacho sūnūs, Besajo sūnūs,
50. Asnos sūnūs, Meunimo sūnūs, Nefusimo sūnūs,
51. Bakbuko sūnūs, Hakufos sūnūs, Harhūro sūnūs,
52. Bacluto sūnūs, Mehidos sūnūs, Haršos sūnūs,
53. Barkoso sūnūs, Siseros sūnūs, Temacho sūnūs,
54. Neciacho sūnūs ir Hatifos sūnūs.
55. Saliamono tarnų palikuonys: Sotajo, Sofereto, Perudos,
56. Jaalos, Darkono, Gidelio,
57. Šefatijos, Hatilo, Pocheret Cebaimo ir Amio sūnūs.
58. Šventyklos ir Saliamono tarnų palikuonių buvo trys šimtai devyniasdešimt du.
59. Šitie atvyko iš Tel Melacho, Tel Haršos, Kerubo, Adono ir Imero, bet negalėjo įrodyti savo tėvų ir savo kilmės, ar jie buvo kilę iš Izraelio:
60. Delajos, Tobijos ir Nekodos palikuonys – šeši šimtai penkiasdešimt du.
61. Kunigai: Hobajos, Hakoco ir Barzilajaus (jis buvo vedęs vieną iš gileadiečio Barzilajaus dukterų ir buvo vadinamas jų vardu) palikuonys.
62. Jie ieškojo savo vardų giminių sąrašuose, tačiau jų nesurado; todėl buvo atskirti nuo kunigystės kaip susitepę.
63. Tiršata uždraudė jiems valgyti švenčiausiųjų valgių, kol atsiras kunigas, nešiojantis Urimus ir Tumimus.
64. Iš viso žmonių buvo keturiasdešimt du tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt,
65. neskaičiuojant jų tarnų ir tarnaičių, kurių buvo septyni tūkstančiai trys šimtai trisdešimt septyni. Be to, jie turėjo du šimtus giedotojų.
66. Žirgų buvo septyni šimtai trisdešimt šeši, mulų – du šimtai keturiasdešimt penki,
67. kupranugarių – keturi šimtai trisdešimt penki, asilų – šeši tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt.
68. Kai kurie šeimų vadai, atvykę prie Viešpaties namų Jeruzalėje, savo noru davė aukų Dievo namams atstatyti;
69. jie davė pagal savo išgales statybos iždui šešiasdešimt vieną tūkstantį drachmų aukso, penkis tūkstančius minų sidabro ir šimtą apdarų kunigams.
70. Kunigai, levitai, tautos dalis, giedotojai, vartų sargai ir šventyklos tarnai apsigyveno savo miestuose. Taip visi izraelitai apsigyveno savo miestuose.