Galatams 3 KBV

1. O neprotingi galatai! Kas jus, kuriems akivaizdžiai buvo nupieštas Jėzus Kristus tarsi jūsų akivaizdoje nukryžiuotas, apkerėjo, kad nepaklustumėte tiesai?

2. Noriu jūsų paklausti tiktai vieno: ar jūs gavote Dvasią įstatymo darbais, ar klausydami tikėjimo?

3. Nejaugi jūs tokie neprotingi, kad, pradėję Dvasia, dabar užbaigsite kūnu?

4. Ar tiek daug iškentėjote veltui? Jei iš tiesų būtų veltui!

5. Ar Tas, kuris teikia jums Dvasią ir pas jus daro stebuklus, tai daro dėl įstatymo darbų, ar dėl to, kad klausote tikėjimo?

6. Taip „Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu“.

7. Todėl supraskite, kad Abraomo sūnūs yra tie, kurie tiki.

8. Ir Raštas, numatydamas, kad Dievas tikėjimu išteisins pagonis, iš anksto paskelbė Abraomui Evangeliją: „Tavyje bus palaimintos visos tautos.“

9. Taip tikintieji susilaukia palaiminimo kartu su tikinčiu Abraomu.

10. Visi, kurie remiasi įstatymo darbais, yra prakeikti, nes parašyta: „Prakeiktas kiekvienas, kuris nuolatos nesilaiko visko, kas įstatymo knygoje parašyta, ir to nevykdo.“

11. Kad įstatymu niekas neišteisinamas Dievo akyse, aišku, nes „teisusis gyvens tikėjimu“.

12. O įstatymas nėra kilęs iš tikėjimo, bet „kas juos vykdo, tas jais gyvens“.

13. Kristus mus atpirko iš įstatymo prakeikimo, vietoje mūsų tapdamas prakeikimu, nes parašyta: „Prakeiktas kiekvienas, kuris kybo ant medžio“, –

14. kad Abraomo palaiminimas Jėzuje Kristuje atitektų pagonims ir mes per tikėjimą gautume pažadėtąją Dvasią.

15. Broliai, kalbu, kaip įprasta žmonėms: net patvirtinto žmogaus testamento niekas neatmeta ir nepapildo.

16. Pažadai buvo duoti Abraomui ir jo palikuoniui. Jis nesako „ir palikuonims“, ne daugeliui, bet kaip apie vieną: „ir tavo palikuoniui“, kuris yra Kristus.

17. Noriu pasakyti, kad testamento, kurį Dievas anksčiau patvirtino Kristuje, negali panaikinti po keturių šimtų trisdešimties metų atsiradęs įstatymas, ir jis negali pažado paversti negaliojančiu.

18. Jei paveldėjimas būtų iš įstatymo, tai jau nebe iš pažado, o Dievas davė tai Abraomui pažadu.

19. Tad kam gi reikalingas įstatymas? Jis buvo pridėtas dėl nusižengimų, kol ateis palikuonis, kuriam buvo skirtas pažadas; įstatymas buvo perduotas per angelus, tarpininko ranka.

20. Tarpininkas neatstovauja vienam, bet Dievas yra vienas.

21. Tad gal įstatymas priešingas Dievo pažadams? Anaiptol! Jei būtų duotas įstatymas, galintis suteikti gyvenimą, tai iš tikrųjų teisumas būtų iš įstatymo.

22. Bet Raštas viską apjuosė nuodėme, kad pažadas dėl tikėjimo Jėzumi Kristumi tektų tiems, kurie tiki.

23. Prieš ateinant tikėjimui, buvome įstatymo įkalinti, kad lauktume apsireiškiant tikėjimo.

24. Todėl įstatymas buvo mūsų auklėtojas, vedęs pas Kristų, kad būtume tikėjimu išteisinti.

25. Bet, tikėjimui atėjus, jau nesame auklėtojo globojami.

26. Juk jūs visi esate Dievo sūnūs per tikėjimą Kristumi Jėzumi.

27. Ir visi, kurie esate pakrikštyti į Kristų, apsivilkote Kristumi.

28. Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi esate viena Kristuje Jėzuje!

29. O jeigu jūs Kristaus, tai esate Abraomo palikuonys ir paveldėtojai pagal pažadą.