Galatams 4 KBV

1. Dabar pasakysiu: kol paveldėtojas vaikas, jis niekuo nesiskiria nuo vergo, nors yra visko šeimininkas;

2. jis esti globėjų ir prižiūrėtojų valdžioje iki tėvo nustatyto meto.

3. Taip ir mes: kol buvome vaikai, turėjome vergauti pasaulio pradmenims.

4. Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui,

5. kad atpirktų pavaldžius įstatymui ir kad mes įgytume įsūnystę.

6. O kadangi esate sūnūs, Dievas atsiuntė į jūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“

7. Taigi tu jau nebe vergas, bet sūnus; o jeigu sūnus, tai ir Dievo paveldėtojas per Kristų.

8. Kitados, dar nepažindami Dievo, jūs vergavote dievams, kurie iš tikrųjų nėra dievai.

9. Bet dabar, pažinę Dievą arba, tiksliau sakant, Dievo pažinti, – kaipgi galite grįžti prie menkų ir vargingų pradmenų, kuriems ir vėl norite vergauti?!

10. Jūs laikotės dienų, mėnesių, laikotarpių, metų.

11. Aš baiminuosi dėl jūsų, kad kartais nebūčiau veltui dirbęs jūsų labui.

12. Prašau jus, broliai, tapkite tokie kaip aš, nes ir aš tapau toks kaip jūs. Jūs visai neįžeidėte manęs.

13. Jūs žinote, kad pirmą kartą Evangeliją jums skelbiau negaluodamas kūnu.

14. Ir jūs nepaniekinote ir nepasipiktinote, nors mano kūno negalia buvo jums išmėginimas, bet priėmėte mane kaip Dievo angelą, kaip patį Kristų Jėzų.

15. Koks tai buvo palaiminimas jums! Aš galiu paliudyti, kad įmanydami būtumėte išlupę savo akis ir atidavę man.

16. Nejaugi tapau jūsų priešu, kalbėdamas jums tiesą?

17. Jie uolūs ne jūsų labui, bet norėtų jus atskirti, kad būtumėte uolūs dėl jų.

18. Bet gerai visada būti uoliems dėl gero, o ne vien tuomet, kai esu pas jus.

19. Mano vaikeliai, dėl jūsų aš vėl gimdymo skausmuose, kol jumyse išryškės Kristus!

20. Norėčiau dabar būti pas jus ir prabilti kitaip, nes nežinau, ką man su jumis daryti.

21. Pasakykite man jūs, norintieji būti įstatymo valdžioje, ar negirdite įstatymo?

22. Juk parašyta, kad Abraomas turėjo du sūnus: vieną iš vergės, o kitą iš laisvosios.

23. Vergės sūnus buvo gimęs pagal kūną, o laisvosios – pagal pažadą.

24. Tai pasakyta perkeltine prasme: jos – tai dvi Sandoros. Viena nuo Sinajaus kalno, gimdanti vergystei, – tai Hagara.

25. Hagara yra Sinajaus kalnas Arabijoje; ji atitinka dabartinę Jeruzalę, kuri vergauja su savo vaikais.

26. Bet aukštybių Jeruzalė laisva, ji yra visų mūsų motina,

27. nes parašyta: „Pralinksmėk, nevaisingoji, kuri negimdei! Šūkauk ir džiūgauk, nepažinusi gimdymo skausmų! Nes apleistoji turi daug daugiau vaikų negu turinčioji vyrą.“

28. Mes, broliai, esame pažado vaikai, kaip Izaokas.

29. Bet kaip tada gimęs pagal kūną persekiojo gimusį pagal Dvasią, taip ir dabar.

30. O ką gi sako Raštas? – „Išvaryk vergę ir jos sūnų, nes vergės sūnus negaus palikimo kartu su laisvosios sūnumi.“

31. Taigi, broliai, mes nesame vergės vaikai, bet laisvosios.