Pradžios 14 KBV
1. Anomis dienomis karalius Amrafelis iš Šinaro, karalius Arjochas iš Elasaro, Elamo karalius Kedorlaomeras ir Goimo karalius Tidalas
2. pradėjo karą su Sodomos karaliumi Bera, Gomoros karaliumi Birša, Admos karaliumi Šinabu, Ceboimo karaliumi Šemeberu ir karaliumi Belos, dar vadinamos Coaru.
3. Visi šitie, sudarę sąjungą, ėjo į Sidimo slėnį, kur dabar yra Druskos jūra.
4. Dvylika metų jie tarnavo Kedorlaomerui, o tryliktaisiais metais sukilo.
5. Keturioliktaisiais metais atėjo Kedorlaomeras ir jo sąjungininkai. Jie sumušė refajus Aštarot Karnaime, zūzus Hame, emus Šave Kirjataimo lygumoje
6. ir horus Seyro kalne iki El Parano, kuris siekia dykumą.
7. Paskui jie atėjo į En Mišpatą, tai yra Kadešą, ir nusiaubė visą amalekiečių kraštą ir amoritus, kurie gyveno Hacecon Tamaroje.
8. Tada išėjo Sodomos, Gomoros, Admos, Ceboimo ir Belos karaliai ir išsirikiavo kovai Sidimo slėnyje:
9. prieš Elamo karalių Kedorlaomerą, Goimo karalių Tidalą, Šinaro karalių Amrafelį ir Elasaro karalių Arjochą – keturi karaliai prieš penkis.
10. Sidimo slėnis buvo pilnas dervos duobių. Bėgdami Sodomos ir Gomoros karaliai įkrito į jas, o likusieji pabėgo į kalnus.
11. Laimėtojai, pasigrobę visą Sodomos bei Gomoros turtą ir visas atsargas, nuėjo.
12. Jie taip pat paėmė Abromo brolio sūnų Lotą, kuris gyveno Sodomoje, ir jo turtą.
13. Vienas iš pabėgusiųjų atėjęs pranešė tai Abromui, hebrajui, gyvenančiam amorito Mamrės ąžuolyne; Mamrė ir jo broliai Eškolas ir Aneras buvo Abromo sąjungininkai.
14. Abromas, išgirdęs, kad jo brolio sūnus buvo išvestas į nelaisvę, apginklavo tris šimtus aštuoniolika savo išlavintų tarnų, gimusių jo namuose, ir vijosi priešą iki Dano.
15. Jis, padalinęs savo būrį, užpuolėjuos nakčia, sumušė ir vijosi juos ligi Hobos, kuri yra į kairę nuo Damasko,
16. ir atsiėmė jų pagrobtą turtą, Lotą ir jo turtą, moteris ir žmones.
17. Kai Abromas sugrįžo, nugalėjęs Kedorlaomerą ir karalius, kurie buvo su juo, Sodomos karalius išėjo jo pasitikti į Šavės slėnį – Karaliaus slėnį.
18. Melchizedekas, Salemo karalius, atnešė duonos ir vyno. Jis buvo aukščiausiojo Dievo kunigas.
19. Jis laimino jį, sakydamas: „Tebūna Abromas palaimintas aukščiausiojo Dievo, dangaus ir žemės valdovo!
20. Tebūna šlovinamas aukščiausiasis Dievas, kuris atidavė tavo priešus į tavo rankas!“ Ir Abromas davė jam dešimtinę nuo visko.
21. Sodomos karalius tarė Abromui: „Atiduok man žmones, o turtą pasilaikyk!“
22. Bet Abromas tarė Sodomos karaliui: „Aš, pakėlęs ranką, prisiekiu aukščiausiuoju Dievu, dangaus ir žemės valdovu:
23. nei siūlo galo, nei kurpių dirželio, nei ko nors kito, kas tau priklauso, aš neimsiu, kad nesakytum: „Aš padariau Abromą turtingą!“
24. Aš nieko neimsiu, išskyrus tai, ką suvalgė jaunuoliai ir kas priklauso vyrams: Anerui, Eškolui ir Mamrei, kurie ėjo su manimi. Jie tepasiima savo dalį.“