Pradžios 35 LBD

1. Dievas tarė Jokūbui: „Pakilk, eik į Betelį ir ten apsistok. Padaryk ten aukurą Dievui, kuris tau pasirodė, kai tu bėgai nuo savo brolio Ezavo“.

2. Užtat Jokūbas savo šeimai ir visiems buvusiems su juo įsakė: „Atsikratykite svetimų dievų, kuriuos turite prie savęs, nusiplaukite ir apsivilkite šviežiais drabužiais.

3. Tuomet ateikite, kilsime į Betelį. Ten aš padarysiu aukurą Dievui, kuris išklausė mane pavojaus dieną ir buvo su manimi, kur tik ėjau“.

4. Jie atidavė Jokūbui visus svetimus dievus, kuriuos turėjo, ir auskarus iš ausų. Jokūbas užkasė juos po ąžuolu prie Sichemo.

5. Kai jie vėl leidosi kelionėn, didžiulė Dievo baimė taip apėmė visus aplinkinius miestus, kad jie nesivijo Jokūbo sūnų.

6. Taigi Jokūbas atkeliavo į Lūzą, tai yra Betelį, Kanaano krašte, jis ir visi su juo buvę žmonės.

7. Ten jis pastatė aukurą ir pavadino tą vietą El Beteliu, nes ten, jam bėgant nuo savo brolio, buvo apsireiškęs Dievas.

8. Rebekos žindyvė Debora numirė ir buvo palaidota po ąžuolu žemiau Betelio. Užtat jis buvo pavadintas Verksmo ąžuolu.

9. Dievas vėl pasirodė Jokūbui, jam sugrįžus iš Padan Aramo, ir palaimino jį.

10. Dievas tarė jam: „Tavo vardas yra Jokūbas. Nebebūsi daugiau vadinamas Jokūbu, nes tik Izraelis bus tavo vardas“. Taip jis pavadino jį Izraeliu.

11. Dievas tarė jam: „Aš esu Dievas Visagalis. Būk vaisingas ir auk! Tauta, netgi tautų bendrija, išaugs iš tavęs, ir iš tavęs kils karaliai.

12. Kraštą, kurį daviau Abraomui ir Izaokui, dabar duodu tau. Ir tavo būsimiems palikuonims aš duosiu šį kraštą“.

13. Tuomet Dievas pranyko nuo jo toje vietoje, kur buvo su juo kalbėjęsis.

14. Toje vietoje, kur buvo su juo kalbėjęs, Jokūbas pastatė paminklinį akmenį, atnašavo ant jo liejamąją auką ir apliejo jį aliejumi.

15. Vietą, kurioje Dievas su juo kalbėjosi, Jokūbas pavadino Beteliu.

16. Tada jie iškeliavo iš Betelio. Jiems dar tebesant netoli nuo Efratos, Rachelė gimdė, ir jos gimdymas buvo sunkus.

17. Kai gimdymo skausmai tapo nebepakeliami, pribuvėja tarė jai: „Nebijok, nes dabar turėsi kitą sūnų“.

18. Paskutiniu atsikvėpimu, nes jau merdėjo, ji pavadino jį Ben Oniu. Tačiau jo tėvas pavadino jį Benjaminu.

19. Rachelė numirė ir buvo palaidota prie kelio į Efratą, tai yra Betliejų.

20. Ant jos kapo Jokūbas pastatė paminklinį akmenį. Tai Rachelės kapo paminklinis akmuo, esantis ten iki šios dienos.

21. Izraelis keliavo toliau ir pasistatė palapinę už Migdal Edero.

22. Izraeliui gyvenant tame krašte, Rubenas nuėjo ir sugulė su savo tėvo sugulove Bilha. Izraelis apie tai išgirdo. Jokūbo sūnų buvo dvylika.

23. Lėjos sūnūs: Jokūbo pirmagimis Rubenas, Simeonas, Levis, Judas, Isacharas ir Zabulonas.

24. Rachelės sūnūs: Juozapas ir Benjaminas.

25. Rachelės tarnaitės Bilhos sūnūs: Danas ir Naftalis.

26. Lėjos tarnaitės Zilpos sūnūs: Gadas ir Ašeras. Tokie tat buvo Jokūbo sūnūs, gimę jam Padan Arame.

27. Jokūbas parėjo namo pas savo tėvą Izaoką į Mamrę, prie Kirjat Arbos, tai yra Hebrono, kur Abraomas ir Izaokas buvo gyvenę kaip ateiviai.

28. Izaokas buvo šimto aštuoniasdešimt metų,

29. kai atsiduso paskutinį kartą. Jis mirė, ir žiloje senatvėje, turėdamas daug metų, buvo sujungtas su savo gimine. Jo sūnūs Ezavas ir Jokūbas palaidojo jį.