Habakuko 2 LBD

1. Stovėsiu savo sargybos vietoje, liksiu ant pylimo, lauksiu, ką jis man sakys, koks bus jo atsakymas į mano skundą.

2. Tuomet VIEŠPATS man atsakė ir tarė: „Užrašyk regėjimą, įrašyk taip aiškiai į lenteles, kad ir bėgikas jį perskaitytų.

3. Nustatytu laiku regėjimas išsipildys, o dabar jis skuba į tikslą ir nemeluoja. Jei atrodo, kad jis gaišuoja, palauk; jis tikrai išsipildys ir nesuvėluos“.

4. Pasižiūrėk į puikuolį! Jo dvasia nėra dora; o teisus žmogus gyvena savo tikėjimu.

5. Turtas tikrai apgaulus; puikuoliai neiškenčia, išsižioja plačiai kaip Šeolas, nepasotinami kaip mirtis, glemžia visas tautas ir užkariauja visas gentis.

6. Ar neims visi tokius žmones pajuokti, kalbėti apie juos patyčiomis ir patarlėmis? „Vargas tam, kuris krauna, kas jam nepriklauso!“ Kiek ilgai nesiliausi kaupti daiktus, paimtus kaip užstatą?

7. Ar nepakils staiga tavo skolintojai? Ar neatbus tie, kurie tau kelia baimę? Tuomet tu būsi jų grobis!

8. Kadangi apiplėšei daug tautų, tave plėš visų tautų likučiai dėl pralieto žmonių kraujo ir smurto žemei, miestams ir visiems, kas juose gyvena.

9. „Vargas tam, kuris siekia neteisėtos naudos savo namams, kraunasi aukštai lizdą, norėdamas saugiai gyventi!“

10. Užtraukei gėdą savo namams, išžudydamas daug tautų, ir sau užsitraukei pražūtį.

11. Net sienų akmenys šauks ir medžio sijos joms atsilieps.

12. „Vargas tam, kuris statosi miestą praliedamas kraują ir kuria gyvenvietę nusikalsdamas!“

13. Argi ne Galybių VIEŠPATIES valia taũtos tik tam turėjo triūsti, kad liepsnas pamaitintų, o gentys tuščiai vargintųsi?

14. Juk žemė bus kupina VIEŠPATIES šlovės pažinimo, kaip jūra kupina vandenų.

15. „Vargas tam, kuris, liedamas pyktį, girdo savo kaimynus, kol jie pasigeria, norėdamas pasižiūrėti į jų nuogumą!“

16. Būsi sotus panieka užuot pasisotinęs garbe. Gerk ir pats! Svirduliuok! Taurė VIEŠPATIES dešinėje pasisuks į tave, ir gėda aptemdys tavo garbę!

17. Libanui padarytas smurtas užgoš tave, žvėrių išnaikinimas tau kels siaubą dėl pralieto žmonių kraujo ir smurto žemei, miestams ir visiems, kas juose gyvena.

18. Ką padės stabas, meistro padarytas, liedintas atvaizdas ir melo mokytojas? Meistras pasitiki savo darbu, nors jo kūrinys – tik stabas, negalintis žodžio ištarti!

19. „Vargas tam, kuris taria rąstigaliui: ‘Pabusk!’ ir kurčiam akmeniui: ‘Kelkis!’“ Ar jis gali pamokyti? Įsižiūrėk! Auksu ir sidabru jis aptrauktas, tačiau gyvybės alsavimo jis neturi.

20. Bet VIEŠPATS yra savo šventykloje; tenutyla jo akivaizdoje visa žemė!