Habakuko 3 LBD

1. Pranašo Habakuko malda. Pagal raudos melodiją.

2. VIEŠPATIE, girdėjau apie tavo gyrių; esu apstulbęs, VIEŠPATIE, nuo tavo darbų. Atnaujink juos mūsų laikais, padaryk juos žinomus mūsų laikais! Būk gailestingas net kai pyksti!

3. Dievas atėjo iš Temano, Šventasis iš Parano kalno. Sela. Jo Garbė padengė dangų, ir žemė buvo sklidina jo garbės.

4. Žėrėjimas kaip saulės; du spinduliai švyti iš jo rankos, iš ten, kur slypi jo galybė.

5. Maras žygiavo pirma jo, o mirtis sekė įkandin.

6. Sustodamas jis supurtė žemę, pažvelgdamas sudrebino tautas. Amžinieji kalnai skeldėjo, palei jo senuosius kelius įdubo pirmykštės kalvos.

7. Mačiau nelaimės užpultas Kušano palapines, virpančias Midjano krašto palapinių dangas.

8. Argi tu įširdai ant upių, VIEŠPATIE? Nejau tu įniršai ant upių ir įtūžai ant jūros, kai valdei savo žirgus, pergalingus karo vežimus?

9. Švytravai iš dėklo ištrauktu lanku, ir tavo žodžio prisotintos buvo strėlės. Sela. Tu upėmis vagojai žemę.

10. Kalnai matydami tave drebėjo; pratrūko liūtis, suriaumojo jūrų bedugnė. Saulė iškėlė aukštai savo rankas,

11. mėnulis sustojo savo didingoje buveinėje nuo tavo greitųjų strėlių šviesos, nuo tavo žaibuojančios ieties spindesio.

12. Įniršęs žengei per žemę, įpykęs sutrypei tautas.

13. Išėjai gelbėti savo tautos, gelbėti savo pateptojo. Sutriuškinai nedorųjų namų galvą, apnuogindamas juos nuo pamatų ligi stogo. Sela.

14. Pervėrei jo paties strėlėmis jo karių galvas, kai jie ėjo kaip viesulas mūsų išblaškyti, džiūgavo, kad galės praryti besislapstančius vargšus.

15. Savo žirgais ištrypei jūrą, išjudindamas galingus vandenis.

16. Girdžiu ir drebu visu kūnu; išgirdus balsą, virpa mano lūpos. Suguro mano kaulai, netvirti tapo mano žingsniai. Vis dėlto ramiai laukiu dienos, kuri atneš nelaimę mus puolančiai tautai.

17. Nors figmedis nežydėtų ir nebūtų vaisių ant vynmedžių, nors alyvmedis neneštų derliaus ir laukai neduotų maisto, nors avių kaimenė dingtų iš avidės, o galvijų banda – iš tvarto,

18. aš džiaugsiuosi VIEŠPATYJE, džiūgausiu Dieve, kuris mane išgano.

19. Mano stiprybė – VIEŠPATS Dievas; jis daro mano kojas kaip stirnų ir įgalina mane žengti aukštumomis. Choro vadovui. Su styginiais instrumentais.