Agėjo 2 KBV

1. Septinto mėnesio dvidešimt pirmą dieną Viešpats vėl kalbėjo per pranašą Agėją:

2. „Sakyk Šaltielio sūnui Zerubabeliui, Judo valdytojui, ir Jehocadako sūnui Jozuei, vyriausiajam kunigui, bei tautos likučiui:

3. „Kas iš jūsų yra matę šių namų pirmykštę šlovę? Kaip jie jums dabar atrodo? Ar jie neatrodo jums mažos vertės?

4. Bet būk drąsus, Zerubabeli, – sako Viešpats. – Būk drąsus, Jozue, Jehocadako sūnau, vyriausiasis kunige! Būkite drąsūs, visi krašto žmonės! Dirbkite! Aš esu su jumis, – sako kareivijų Viešpats. –

5. Kaip jums pažadėjau išeinant iš Egipto, taip ir dabar mano Dvasia yra tarp jūsų. Nebijokite!“

6. Nes taip sako kareivijų Viešpats: „Netrukus Aš dar kartą sudrebinsiu dangus ir žemę, jūrą ir sausumą.

7. Aš supurtysiu visas tautas ir visų tautų laukiamasis ateis. Ir Aš pripildysiu šiuos namus šlovės“, – sako kareivijų Viešpats.

8. „Mano yra sidabras ir mano – auksas“, – sako kareivijų Viešpats.

9. „Šitų paskutinių namų šlovė bus didesnė už pirmųjų. Šioje vietoje Aš suteiksiu ramybę“, – sako kareivijų Viešpats.

10. Antraisiais Darijaus metais, devinto mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną, Viešpats kalbėjo pranašui Agėjui:

11. „Taip sako kareivijų Viešpats: „Pasiklausk kunigų apie įstatymą, sakydamas:

12. „Jei kas neša pašvęstą mėsą savo drabužio skverne ir skvernu paliečia duoną, viralą, vyną, aliejų ar bet kokį valgį, ar tas maistas tampa šventas?“ Kunigai atsakė: „Ne.“

13. Agėjas vėl klausė: „Jei kas nors susitepė, palietęs lavoną, ir paliečia ką nors iš tų dalykų, ar tai tampa sutepta?“ Kunigai atsakė: „Taip.“

14. Tada Agėjas tarė: „Tokia yra ši tauta ir šie žmonės mano akivaizdoje, – sako Viešpats. – Ir tokie yra visi jų rankų darbai, ir tai, ką jie aukoja, yra sutepta.

15. Ir dabar, meldžiu, stebėkite, kas vyko iki šios dienos, kai dar nebuvo padėtas akmuo Viešpaties šventykloje.

16. Jūs ateidavote prie dvidešimties saikų javų krūvos, o atrasdavote tik dešimt. Priėję prie spaustuvo pasisemti penkiasdešimt saikų, terasdavote dvidešimt.

17. Aš naikinau jūsų darbą sausra, pelėsiais ir kruša, bet jūs negrįžote pas mane, – sako Viešpats. –

18. Dabar stebėkite nuo šios dienos, nuo devinto mėnesio dvidešimt ketvirtos dienos, kai buvo padėtas Viešpaties šventyklos pamatas, ir apsvarstykite.

19. Ar dar yra sėklos aruode? Vynmedis, figmedis, granatmedis ir alyvmedis dar neneša vaisiaus. Bet nuo šios dienos Aš jus laiminsiu!“

20. Viešpats vėl kalbėjo Agėjui dvidešimt ketvirtą mėnesio dieną:

21. „Sakyk Zerubabeliui, Judo valdytojui: „Aš sudrebinsiu dangų ir žemę,

22. nuversiu karalysčių sostus ir sunaikinsiu pagonių karalysčių galybę. Aš apversiu kovos vežimus ir tuos, kurie juose sėdi, žirgai ir raiteliai kris žemėn, kiekvienas nuo savo brolio kardo.

23. Tą dieną, – sako kareivijų Viešpats, – paimsiu tave, Zerubabeli, Šaltielio sūnau, mano tarne, – sako Viešpats, – ir padarysiu tave antspaudo žiedu, nes Aš tave išsirinkau“, – sako kareivijų Viešpats.