Hebrajams 10 LBDKAN

1. Kadangi Įstatymas turi tiktai būsimųjų gėrybių šešėlį, o ne patį dalykų vaizdą, jis niekuomet negali tomis pačiomis atnašomis, kurios kasmet vis aukojamos ir aukojamos, tobulų padaryti tų, kurie artinasi prie Dievo.

2. Argi tos aukos nesiliautų, jeigu aukotojai, vienąkart apvalyti, daugiau nebejaustų sąžinėje nusikaltimo?

3. Priešingai, jos metai iš metų primena nuodėmes.

4. Juk neįmanoma, kad jaučių ir ožių kraujas panaikintų nuodėmes.

5. Todėl ateidamas į pasaulį jis byloja: Aukų ir atnašų tu nebenori, bet paruošei man kūną.

6. Tau nepatiko deginamosios aukos ir aukojimai už nuodėmes.

7. Tuomet aš tariau: štai ateinu, kaip knygos ritinyje apie mane parašyta, vykdyti tavo, o Dieve, valios!

8. Anksčiau pasakęs: Aukų ir atnašų, deginamųjų aukų ir aukų už nuodėmes tu nebenori, nemėgsti – o jos atnašaujamos pagal Įstatymą, –

9. paskui jis paskelbė: Štai ateinu vykdyti tavo valios. Jis panaikina viena, idant nustatytų kita.

10. Dėlei tos valios esame Jėzaus Kristaus kūno atnašavimu vieną kartą pašventinti visiems laikams.

11. Kiekvienas kunigas kasdien stoja tarnauti ir daug kartų atnašauja tas pačias aukas, kurios niekuomet negali panaikinti nuodėmių.

12. O šitas, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje

13. laukdamas, kol jo priešai bus patiesti tarsi pakojis po jo kojų.

14. Vienintele atnaša jis šventinamuosius padarė tobulus amžiams.

15. Tai mums liudija ir Šventoji Dvasia. Ji yra pasakiusi:

16. Štai Sandora, kurią aš su jais sudarysiu praslinkus anoms dienoms, – sako Viešpats: – Aš duosiu savo įstatymus jų širdims ir juos įrašysiu jų mintyse,

17. ir daugiau nebeprisiminsiu jų nuodėmių nei jų nedorybių.

18. O kur jos atleistos, ten nebereikia aukos už nuodėmes.

19. Taigi, broliai, dėl Jėzaus kraujo įgavę pasitikėjimo įžengti į šventovę

20. nauju ir gyvu keliu, jo atvertu mums pro uždangą, tai yra per jo kūną,

21. turėdami didį kunigą Dievo Namams,

22. ateikime su tyra širdimi ir giliu tikėjimu, apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu!

23. Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes ištikimas tas, kuris yra davęs pažadus;

24. sergėkime vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus.

25. Nepraleiskime savųjų susirinkimų, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau įžvelgiate besiartinančią dieną.

26. O jeigu gavę aiškų tiesos pažinimą, mes sąmoningai darome nuodėmes, tuomet jokios aukos už nuodėmes nebelieka,

27. ir tėra kažkoks baisus laukimas teismo ir naikinančios ugnies, kuri praris priešininkus.

28. Kas pamina Mozės Įstatymą, tas be jokio pasigailėjimo turi mirti, dviem ar trim liudytojams paliudijus.

29. Tik pagalvokite, kokios dar sunkesnės bausmės nusipelnys tas, kuris sutrypia Dievo Sūnų, išniekina Sandoros kraują, kuriuo buvo pašventintas, ir įžeidžia malonės Dvasią!

30. Juk žinome, kas yra pasakęs: Mano kerštas, ir aš atsilyginsiu. Ir vėl: Viešpats teis savo tautą.

31. Baisu pakliūti į gyvojo Dievo rankas!

32. Prisiminkite ankstesnes dienas, kada jūs apšviesti ištvėrėte didžią kentėjimų kovą,

33. tiek patys išstatyti viešam pajuokimui ir smurtui, tiek būdami bendrininkai tų, kurie taip buvo skriaudžiami.

34. Jūs kentėjote drauge su kaliniais ir linksmai sutikote savo turto išplėšimą, žinodami, jog turite geresnį ir nenykstantį lobį.

35. Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis!

36. Taip, reikia jums ištvermės, kad įvykdę Dievo valią gautumėte, kas pažadėta.

37. Juk dar trumpa, trumpa valandėlė, ir ateis laukiamasis, ir neužtruks.

38. Mano teisusis gyvens tikėjimu, ir jeigu jis bailiai pasitrauktų, mano siela juo nebesigėrės.

39. Tačiau mes nesame bailūs pabėgėliai savo pražūčiai, bet laikomės tikėjimo, kad išgelbėtume savo sielas.