Hebrajams 6 KBV

1. Todėl, palikę pradinį Kristaus mokymą, veržkimės prie tobulumo, užuot vėl dėję pamatus iš atsivertimo nuo negyvų darbų, iš tikėjimo Dievu,

2. iš mokymo apie krikštus, rankų uždėjimo, mirusiųjų prisikėlimo ir amžinojo teismo.

3. Jei Dievas leis, ir tai padarysime.

4. Kurie kartą jau buvo apšviesti, paragavo dangaus dovanos, tapo Šventosios Dvasios dalininkais,

5. paragavo gerojo Dievo žodžio bei ateinančio amžiaus jėgų

6. ir atpuolė, tų neįmanoma vėl atvesti į atgailą, nes jie kryžiuoja sau Dievo Sūnų ir išstato Jį viešai paniekai.

7. Žemė, sugerianti dažną lietų ir auginanti želmenis, naudingus tiems, kurie ją dirba, susilaukia Dievo palaiminimo,

8. bet jeigu ji teželdo erškėčius bei usnis, tai ji niekam tikusi, greitai bus prakeikta ir galiausiai išdeginta.

9. Nors taip kalbame, bet jums, mylimieji, tikimės geresnių, į išgelbėjimą vedančių dalykų.

10. Dievas nėra neteisingas ir nepamirš jūsų darbo ir meilės triūso, kurį parodėte Jo vardui, kai tarnavote ir tebetarnaujate šventiesiems.

11. Todėl trokštame, kad kiekvienas iš jūsų rodytų ankstesnį uolumą iki galo, kol pasieks visišką vilties užtikrintumą, –

12. kad neaptingtumėte, bet sektumėte tais, kurie tikėjimu ir kantrybe paveldi pažadus.

13. Kai Dievas davė Abraomui pažadą, neturėdamas kuo aukštesniu prisiekti, prisiekė savimi,

14. sakydamas: „Iš tiesų Aš laiminte palaiminsiu tave, dauginte padauginsiu tave.“

15. Ir Abraomas, kantriai laukdamas, gavo, kas buvo pažadėta.

16. Žmonės prisiekia aukštesniais dalykais ir kiekvieno ginčo pabaigoje patvirtinimui imasi priesaikos.

17. Todėl Dievas, norėdamas stipriau pabrėžti pažado paveldėtojams savo valios nekintamumą, patvirtino jį priesaika.

18. Tad du nekintami dalykai, dėl kurių neįmanoma, kad Dievas meluotų, tvirtai guodžia mus, atradusius prieglobstį mums skirtoje viltyje.

19. Ji mums yra tarsi saugus ir tvirtas sielos inkaras, prasiskverbiantis pro uždangą vidun,

20. kur už mus kaip pirmtakas įžengė Jėzus, tapęs amžiams Vyriausiuoju kunigu Melchizedeko tvarka.