Hebrajams 7 KBV

1. Tasai Melchizedekas, Salemo karalius, Aukščiausiojo Dievo kunigas, sutiko Abraomą, kai jis grįžo, sumušęs karalius, ir palaimino jį.

2. Abraomas atidavė jam nuo visko dešimtinę. Išvertus jo vardą, jis pirmiausia teisumo karalius, paskui Salemo, arba ramybės, karalius, –

3. be tėvo, be motinos, be kilmės sąrašo, neturintis nei dienų pradžios, nei gyvenimo pabaigos, panašus į Dievo Sūnų. Jis lieka kunigas visiems laikams.

4. Pažvelkite, koks didis tas, kuriam ir patriarchas Abraomas davė dešimtinę nuo karo grobio!

5. Beje, ir Levio sūnūs, kurie gauna kunigystę, pagal įstatymą turi įsakymą imti dešimtines iš tautos, tai yra iš savo brolių, nors ir jie kilę iš Abraomo strėnų.

6. O tas, kuris nėra kilęs iš jų, ėmė dešimtinę iš Abraomo ir palaimino tą, kuris turėjo pažadus.

7. Be jokių abejonių, visada žemesnį laimina aukštesnis.

8. Čia dešimtines ima mirtingi žmonės, o tenai – tas, apie kurį paliudyta, jog jis gyvena.

9. Ir, taip sakant, per Abraomą ir Levis davė dešimtinę, pats būdamas dešimtinių ėmėjas.

10. Žinoma, jis dar tebebuvo tėvo strėnose, kai šį pasitiko Melchizedekas.

11. Jeigu tobulumas būtų buvęs pasiekiamas per levitų kunigystę – o tauta jos pagrindu buvo gavusi įstatymą, – tai kam dar būtų reikėję iškilti kitam kunigui Melchizedeko tvarka ir nesivadinti kunigu Aarono tvarka?

12. Juk, besikeičiant kunigystei, būtinai keičiasi ir įstatymas.

13. O tas, apie kurį tai sakoma, priklausė kitai giminei, iš kurios niekas netarnavo prie aukuro.

14. Juk aišku, kad mūsų Viešpats kilo iš Judo giminės, apie kurios kunigystę Mozė nieko nėra kalbėjęs.

15. Tai dar labiau paaiškėja, kai iškyla kitas kunigas, panašus į Melchizedeką,

16. tapęs kunigu ne kūniško įstatymo įsakymu, bet nesibaigiančio gyvenimo jėga.

17. Juk Jis liudija: „Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko tvarka.“

18. Šitaip dėl savo silpnumo ir bergždumo atšaukiamas ankstesnis įsakymas –

19. įstatymas juk nieko nepadarė tobulo – ir įvedama tvirtesnė viltis, kuria priartėjame prie Dievo.

20. Juo labiau, kad tai neįvyko be priesaikos,

21. mat anie tapdavo kunigais be priesaikos, o šis su priesaika To, kuris Jam pasakė: „Viešpats prisiekė, ir Jis nesigailės: „Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko tvarka.“

22. Taigi Jėzus yra tapęs geresnės Sandoros garantu.

23. Anų kunigų buvo daug, nes mirtis jiems sukliudydavo ilgiau pasilikti.

24. O kadangi šis išlieka per amžius, Jis turi neatšaukiamą kunigystę.

25. Todėl Jis ir gali visada išgelbėti tuos, kurie per Jį eina prie Dievo, nes Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų.

26. Mums ir priderėjo turėti tokį Vyriausiąjį kunigą: šventą, nekaltą, tyrą, atskirtą nuo nusidėjėlių ir išaukštintą virš dangų.

27. Jam nereikia, kaip tiems vyriausiesiems kunigams, kasdien atnašauti aukas pirma už savo nuodėmes, paskui už tautos, nes Jis tai atliko vieną kartą visiems laikams, paaukodamas pats save.

28. Įstatymas vyriausiaisiais kunigais skiria žmones su silpnybėmis, o priesaikos žodis, duotas po įstatymo, paskyrė amžiams ištobulintą Sūnų.