Hebrajams 7 LBDKAN

1. Tasai Melchizedekas, Salemo karalius, Aukščiausiojo Dievo kunigas, sutiko Abraomą, kai jis grįžo, sumušęs karalius, ir palaimino jį.

2. Abraomas jam atidavė nuo visko dešimtinę. Išvertus jo vardą, jis pirmiausia teisumo karalius, paskui Salemo, arba ramybės, karalius,

3. be tėvo, be motinos, be kilmės sąrašo, neturintis nei dienų pradžios, nei gyvenimo pabaigos, panašus į Dievo Sūnų. Jis lieka kunigas per amžius.

4. Pažvelkite, koks didis tasai, kuriam patriarchas Abraomas atidavė dešimtinę nuo karo grobio!

5. Beje, ir Levio sūnūs, kurie gauna kunigystę, pagal įstatymą turi teisę imti iš žmonių dešimtinę, tai yra imti iš savo brolių, nors ir jie kilę iš Abraomo giminės.

6. O tas, kuris savęs iš jų nekildino, yra ėmęs dešimtinę iš Abraomo ir palaiminęs tą, kuris turėjo pažadą.

7. Be abejonių, visuomet žemesnį laimina aukštesnis.

8. Ir čia dešimtines ima mirtingi žmonės, o tenai – žmogus, apie kurį paliudyta, jog jis tebegyvenąs.

9. Ir taip sakant per Abraomą ir Levis yra davęs dešimtines, pats būdamas dešimtinių ėmėjas.

10. Žinoma, jis dar tebebuvo strėnose tėvo, kurį pasitiko Melchizedekas.

11. Jeigu tobulumas būtų buvęs pasiekiamas per levitų kunigystę – o tauta jos pagrindu buvo gavusi Įstatymą, – tai kam dar būtų reikėję iškilti kitam kunigui Melchizedeko būdu ir nesivadinti kunigu Aarono būdu?

12. Juk besikeičiant kunigystei, būtinai keičiasi ir Įstatymas.

13. O tas, apie kurį tai sakoma, priklausė kitai giminei, iš kurios niekas netarnavo aukurui.

14. Aišku, kad mūsų Viešpats buvo kilęs iš Judo giminės, apie kurios kunigus Mozė nieko nėra kalbėjęs.

15. Tai dar labiau paaiškėja, kai iškyla kitas kunigas, panašus į Melchizedeką,

16. tapęs kunigu ne kūniško įstatymo įsakymu, bet nenykstamo gyvenimo galybe.

17. Juk liudijama: Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko būdu.

18. Šitaip atšaukiamas ankstesnis įsakymas kaip silpnas ir bergždžias –

19. Įstatymas juk nieko dar nepadarė tobulo – ir įvedama geresnė viltis, kuria priartėjame prie Dievo.

20. Juo labiau, kad tai neįvyko be priesaikos, nes anie tapdavo kunigais be priesaikos,

21. o šis su priesaika to, kuris jam pasakė: Viešpats prisiekė, ir jis nesigailės: tu esi kunigas per amžius!

22. Taigi Jėzus yra tapęs geresnės Sandoros laiduotoju.

23. Anų daugelis tapdavo kunigais, nes mirtis jiems sukliudydavo ilgiau pasilikti.

24. O kadangi šitas išlieka per amžius, jis turi neatšaukiamą kunigystę.

25. Todėl jis per amžius gali išgelbėti tuos, kurie per jį eina prie Dievo. Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų.

26. Mums ir derėjo turėti tokį vyriausiąjį kunigą: šventą, nekaltą, tyrą, atskirtą nuo nusidėjėlių ir išaukštintą virš dangaus.

27. Jam nereikia, kaip kitiems vyriausiesiems kunigams, kasdien atnašauti aukas pirma už savo nuodėmes, paskui už tautos, nes jis tai atliko vieną kartą visiems laikams, paaukodamas pats save.

28. Įstatymas skirdavo vyriausiaisiais kunigais žmones su silpnybėmis, o po Įstatymo duotos priesaikos žodis paskyrė amžiams tobulą Sūnų.