Hebrajams 9 KBV

1. Tiesa, ir pirmoji Sandora turėjo tarnystės Dievui potvarkių ir žemišką šventyklą.

2. Buvo įrengta palapinė; priešakinė dalis, kur buvo žvakidė, stalas ir padėtinės duonos kepalai, vadinosi Šventoji.

3. Už antrosios uždangos buvo palapinės dalis, vadinama Šventų švenčiausioji.

4. Ten stovėjo auksinis smilkytuvas ir iš visų pusių auksu apmušta Sandoros skrynia, kurioje buvo auksinis ąsotis su mana, išsprogusi Aarono lazda ir Sandoros plokštės.

5. Viršum jos buvo šlovės cherubai, kurie gaubė permaldavimo dangtį. Apie tai dabar nėra reikalo smulkiau kalbėti.

6. Esant tokiai sąrangai, į priešakinę palapinės dalį visada įeina apeigas atliekantys kunigai,

7. o į antrąją – tik kartą per metus ir tik vyriausiasis kunigas, ir tai ne be kraujo, kurį aukoja už save ir už tautos nuodėmes, padarytas dėl nežinojimo.

8. Šitaip Šventoji Dvasia nurodo, kad kelias į Šventų švenčiausiąją dar nėra atviras, kol tebestovi pirmoji palapinė,

9. kuri yra dabartinio laikotarpio atvaizdas. Joje aukojamos dovanos ir aukos, kurios negali tobulai apvalyti aukotojo sąžinės,

10. bet apima tik valgius, gėrimus, įvairius apsiplovimus ir kūnui skirtus potvarkius, galiojančius iki atnaujinimo meto.

11. Bet Kristus, atėjęs kaip būsimųjų gėrybių Vyriausiasis kunigas, pro aukštesnę ir tobulesnę palapinę, ne rankų darbo, tai yra ne šitos kūrinijos,

12. taip pat ne ožių ar veršių krauju, bet savuoju krauju vieną kartą visiems laikams įžengė į Švenčiausiąją ir įvykdė amžinąjį atpirkimą.

13. Jeigu jaučių bei ožių kraujas ir telyčios pelenai per apšlakstymą pašventina susitepusius, kad kūnas būtų švarus,

14. tai nepalyginti labiau kraujas Kristaus, kuris per amžinąją Dvasią paaukojo save kaip auką be dėmės Dievui, apvalys jūsų sąžinę nuo mirties darbų, kad tarnautumėte gyvajam Dievui.

15. Ir todėl Jis yra naujosios Sandoros tarpininkas, kad, įvykus mirčiai, kuria atpirkti pirmojoje Sandoroje padaryti nusikaltimai, pašauktieji gautų amžinojo palikimo pažadą.

16. Kur tik yra testamentas, ten būtina įrodyti testatoriaus mirtį.

17. Testamentas įgyja galią, mirus jo sudarytojui, o jam tebesant gyvam testamentas negalioja.

18. Štai kodėl ir pirmoji Sandora nebuvo patvirtinta be kraujo.

19. Paskelbęs visai tautai visus įstatymo nuostatus, Mozė, paėmęs veršių bei ožių kraujo su vandeniu ir purpurinės vilnos su yzopu, apšlakstė pačią knygą ir visą tautą,

20. sakydamas: „Tai yra kraujas Sandoros, kurią įsakė jums Dievas!“

21. Jis taip pat apšlakstė krauju palapinę ir visus tarnavimo indus.

22. Taip pat pagal įstatymą beveik viskas apvaloma krauju, ir be kraujo praliejimo nėra atleidimo.

23. Todėl dangiškųjų dalykų atvaizdai turėjo būti šitaip apvalomi, o patys dangaus dalykai – geresnėmis aukomis negu šitos.

24. Mat Kristus įžengė ne į rankų darbo šventyklą – tikrosios atvaizdą, bet į patį dangų, kad dabar pasirodytų už mus Dievo akivaizdoje.

25. Ir ne tam, kad pakartotinai aukotų save, kaip daro vyriausiasis kunigas, kuris kasmet įeina į Švenčiausiąją su svetimu krauju, –

26. tuomet Kristui būtų reikėję daugelį kartų kentėti nuo pasaulio sutvėrimo. Bet dabar Jis vieną kartą pasirodė amžių pabaigoje, kad savo auka sunaikintų nuodėmę.

27. Ir kaip žmonėms skirta vieną kartą mirti, o po to – teismas,

28. taip ir Kristus, vieną kartą paaukotas, kad prisiimtų daugelio nuodėmes, antrą kartą pasirodys be nuodėmės Jo laukiančiųjų išgelbėjimui.