Ozėjo 13 KBV

1. Kai Efraimas kalbėjo drebėdamas, jis iškilo Izraelyje, o kai nusikalto tarnaudamas Baalui – mirė.

2. Dabar jie nusideda dar labiau: lieja sidabrinius atvaizdus, stabus pagal savo įsivaizdavimus. Tai yra amatininkų darbas. Jie ragina: „Žmonės, kurie aukoja, tebučiuoja veršius!“

3. Todėl jie bus kaip rytmečio migla, kaip rasa, kuri anksti pranyksta, kaip pelai, stipraus vėjo nupučiami nuo klojimo, arba dūmai iš kamino.

4. „Aš esu Viešpats, tavo Dievas, nuo dienų Egipto krašte. Tu nepažinsi kito dievo, tik mane, nes be manęs nėra gelbėtojo.

5. Aš pažinau tave dykumoje, išdžiūvusioje žemėje.

6. Kai jie prasigyveno ir pasisotino, jų širdis išpuiko, jie pamiršo mane.

7. Aš būsiu jiems kaip liūtas, kaip šalia kelio tykantis leopardas.

8. Aš juos užpulsiu kaip lokė, netekusi jauniklių, ir draskysiu jų krūtines. Ten surysiu juos kaip liūtas, sudraskysiu kaip laukiniai žvėrys.

9. Izraeli, tu sunaikinai save, nes tik manyje tavo pagalba.

10. Kur yra tavo karalius, kuris tave išgelbėtų? Kur tavo teisėjai, kuriems sakei: „Duok man karalių ir kunigaikščių“?

11. Aš tau daviau karalių supykęs ir atėmiau jį užsirūstinęs.

12. Efraimo kaltė surišta, jo nuodėmė paslėpta.

13. Gimdančiosios skausmai ištiks ją; jis yra lyg neišmintingas sūnus – atėjus laikui gimti, jis neturėtų delsti.

14. Aš išpirksiu juos iš mirusiųjų buveinės galios, išgelbėsiu nuo mirties. Mirtie, Aš būsiu tavo galas, mirusiųjų buveine, Aš būsiu tavo sunaikinimas. Nėra pasigailėjimo mano akyse.

15. Nors jis klestės tarp savo brolių, pakils vėjas iš rytų, Viešpaties vėjas pakils iš dykumos, išdžiovins versmes ir šaltinius, išplėš turtus ir visus brangius indus.

16. Samarija ištuštės už tai, kad maištavo prieš savo Dievą. Jie žus nuo kardo, jos kūdikius sutraiškys, nėščias moteris perskros.“