Ozėjo 13 LBD

1. Efraimas kalbėdamas keldavo baimę, nes buvo galingas Izraelyje. Bet jis užsitraukė kaltę per Baalą ir mirė.

2. Dabar jie ir toliau nusideda, dirbdinasi liedinį ir stabus iš sidabro pagal savo supratimą. Visa tai – tik meistrų darbas. „Aukokite jiems!“ – sako jie, ir žmonės bučiuoja veršius!

3. Todėl jie bus kaip ryto debesis arba kaip anksti krintanti rasa, kaip audros nunešti nuo klojimo pelai arba kaip dūmas, kylantis pro langą.

4. „Tačiau aš buvau VIEŠPATS, tavo Dievas, nuo dienų Egipto žemėje; tu nepažįsti kito Dievo, išskyrus mane, ir be manęs nėra kito gelbėtojo.

5. Aš maitinau tave dykumoje, sausros žemėje.

6. Kai juos maitinau, jie buvo sotūs; jie buvo sotūs, bet jų širdis išpuiko, todėl jie užmiršo mane.

7. Būsiu jiems kaip liūtas, tykosiu kaip leopardas prie kelio.

8. Pasitiksiu juos kaip jauniklių netekusi meška ir suplėšysiu jų širdies dangą; rysiu juos ten kaip liūtė, plėšysiu juos kaip laukinis žvėris.

9. Sunaikinsiu tave, Izraeli! Kas tau gali padėti?

10. Kur gi tavo karalius? Tegelbsti jis tave! Kur visų tavo miestų valdovai, apie kuriuos sakei: ‘Duok man karalių ir didžiūnus!’?

11. Daviau tau karalių savo įniršiu ir atėmiau savo pykčiu.

12. Efraimo kaltė surišta į ryšulį, jo nuodėmė padėta apsaugon.

13. Gimdyvę apima skausmai, bet jis – neišmintingas sūnus, nes laiku nenori eiti ten, kur veržiasi kūdikiai.

14. Ar išpirksiu juos iš Šeolo galios, ar atpirksiu juos iš mirties? O mirtie, kur tavo rykštės! O Šeole, kur tavo geluonis! Nėra užuojautos mano akyse!

15. Nors jis klestės tarp brolių, ateis rytys, VIEŠPATIES vėjo gūsis, kylantis iš dykumos, ir nuseks jo šulinys, išdžius jo šaltinis. Iš jo iždo bus atimta visa, kas brangu“.