Ozėjo 2 KBV

1. „Vadinkite savo brolius „Mano tauta“ ir savo seseris „Ta, kurios pasigailėjo“.

2. Darykite teismą savo motinai, teiskite ją, nes ji – ne mano žmona ir Aš – ne jos vyras! Teatsisako ji paleistuvystės ir svetimavimo,

3. kad nenurengčiau jos nuogai ir nepastatyčiau tokios, kokia ji buvo tą dieną, kai gimė, kad nepadaryčiau jos panašios į dykumą, į išdžiūvusią žemę, ir nenumarinčiau jos troškuliu.

4. Nepasigailėsiu ir jos vaikų, nes jie – paleistuvystės vaikai.

5. Jų motina paleistuvavo, ta, kuri juos pagimdė, elgėsi begėdiškai. Ji sakė: „Aš seksiu savo meilužius, duodančius man duonos, vandens, vilnų, linų, aliejaus ir gėrimų.“

6. Aš užtversiu jos kelią erškėčiais, pastatysiu sieną, kad ji neberastų savo takų.

7. Ji bėgs paskui savo meilužius, bet jų nepavys, ji ieškos jų, bet nesuras. Tada ji sakys: „Grįšiu pas savo pirmąjį vyrą, nes anuomet man buvo geriau negu dabar.“

8. Ji nesuprato, kad Aš jai daviau javų, vyno, aliejaus ir parūpinau daug sidabro bei aukso, kurį ji panaudojo Baalui!

9. Todėl Aš sugrįšiu ir atimsiu iš jos javus jų metu, vyną jo metu ir vilnas bei linus, kuriais ji dengė savo kūną.

10. Dabar Aš atidengsiu jos gėdą meilužių akyse, ir niekas jos neišgelbės iš mano rankos.

11. Padarysiu galą jos džiaugsmui, puotoms, šabams, jauno mėnulio ir kasmetinėms šventėms.

12. Aš sunaikinsiu jos vynmedžius ir figmedžius, apie kuriuos ji kalbėjo: „Tai mano meilužių duotas užmokestis.“ Aš tuos sodus paversiu mišku, juose ganysis laukiniai žvėrys.

13. Bausiu ją dėl švenčių Baalams, nes ji smilkydavo jiems, dabindavosi auskarais ir papuošalais, sekdavo paskui meilužius, o mane pamiršdavo“, – sako Viešpats.

14. „Aš ją viliosiu, išvesiu į dykumą ir paguosiu ją.

15. Aš ten jai duosiu vynuogynus ir Achoro slėnį – vilties vartus. Ji giedos ten kaip jaunystėje, kaip išėjusi iš Egipto krašto.

16. Tą dieną, – sako Viešpats, – tu vadinsi mane savo vyru, ir nebevadinsi savo šeimininku.

17. Aš pašalinsiu Baalų vardus nuo jos lūpų, ir ji nebeminės jų.

18. Tą dieną sudarysiu sandorą su laukiniais žvėrimis, padangių paukščiais ir žemės ropliais; karą, lanką ir kardą pašalinsiu iš krašto ir leisiu jiems saugiai gyventi.

19. Aš susižadėsiu su tavimi amžiams, susižadėsiu su tavimi teisumu ir teisingumu, malone ir gailestingumu.

20. Susižadėsiu su tavimi ištikimybe, ir tu pažinsi Viešpatį.

21. Tą dieną Aš išgirsiu, – sako Viešpats. – Aš išgirsiu dangus ir jie išgirs žemę.

22. Žemė išgirs javus, vyną ir aliejų, ir šie išgirs Jezreelį.

23. Aš pasėsiu ją sau tame krašte, pasigailėsiu tos, kurios nebuvo pasigailėta, ir sakysiu tiems, kurie nebuvo mano tauta: „Tu – mano tauta“, o jie atsakys: „Tu – mano Dievas.“