Ozėjo 4 KBV

1. Izraelitai, klausykite Viešpaties žodžio. Viešpats kaltina krašto gyventojus, nes nėra šalyje tiesos, gailestingumo nė Dievo pažinimo.

2. „Šmeižtas, melagystė, žmogžudystė, vagystė ir svetimavimas įsigalėjo krašte, vienas kraujo praliejimas po kito.

3. Todėl žemė liūdės, visa, kas gyvena joje, nusilps, net laukiniai žvėrys, padangių paukščiai ir jūros žuvys pražus.

4. Niekas tegul nesiginčija ir tenekaltina kitų, nes tavo tauta yra kaip besiginčijantys su kunigu.

5. Todėl tu krisi dienos metu, ir pranašai kris su tavimi naktį, ir Aš sunaikinsiu jūsų motiną.

6. Mano tauta žūsta dėl pažinimo stokos! Kadangi tu atmetei pažinimą, tai ir Aš atmesiu tave, kad nebebūtum mano kunigas. Kadangi tu pamiršai savo Dievo įstatymą, tai ir Aš pamiršiu tavo vaikus.

7. Kuo labiau jų daugėjo, tuo daugiau jie nuodėmiavo. Aš jų šlovę pakeisiu į gėdą.

8. Jie minta mano tautos nuodėme ir trokšta jos nusikaltimo.

9. Tautai ir kunigams bus tas pats – Aš bausiu juos už jų kelius, užmokėsiu jiems už jų darbus.

10. Jie valgys, bet nepasisotins, paleistuvaus, bet jų nepadaugės, nes jie liovėsi paklusti Viešpačiui.

11. Paleistuvystės, senas vynas ir jaunas vynas užvaldė jų širdis.

12. Mano tauta klausia medžio gabalo patarimo ir laukia atsakymo iš lazdos. Paleistuvystės dvasia juos suklaidino, ir paleistuvaudami jie atsitraukė nuo savo Dievo.

13. Kalnų viršūnėse jie aukoja aukas ir degina smilkalus ant kalvų, maloniame ąžuolų, tuopų ir terpentinmedžių pavėsyje. Todėl jūsų dukterys paleistuvauja ir nuotakos svetimauja.

14. Aš nebausiu jūsų dukterų už paleistuvavimą nė nuotakų už neištikimybę, nes jūs patys paleistuvaujate ir aukojate su kekšėmis. Tauta, neturinti supratimo, pražus.

15. Tu, Izraeli, jau paleistuvauji, tenenusikalsta bent Judas! Neikite į Gilgalą, nekopkite į Bet Aveną ir neprisiekite, sakydami: „Kaip Viešpats gyvas!“

16. Jei Izraelis užsispyręs kaip užsispyrusi telyčia, argi Viešpats ganys juos kaip avinėlius plačioje ganykloje?

17. Efraimas prisirišo prie stabų – palik jį!

18. Jie girtuokliauja ir paleistuvauja, jų valdytojai gėdą pamėgo labiau negu garbę.

19. Vėjas apgaubs juos savo sparnais, ir jie gėdysis savo aukų.“