Ozėjo 6 LBD

1. ‘Eime, grįžkime pas VIEŠPATĮ, nes tai jis mus sudraskė, jis ir išgydys; jis mus sužeidė, jis ir sutvarstys.

2. Po dviejų dienų jis mus atgaivins, trečiąją dieną jis mus prikels, kad būtume gyvi jo Artume.

3. Pažinkime, veržkimės pažinti VIEŠPATĮ! Tikrai jis ateis pas mus, kaip tikrai ateina aušra; jis ateis pas mus kaip lietus, kaip vėlyvieji lietūs, pagirdantys žemę’.

4. Ką man daryti su tavimi, Efraimai? Ką man daryti su tavimi, Judai? Judviejų meilė – kaip rytmečio debesis, kaip anksti krintanti rasa.

5. Todėl skaptuosiu juos per pranašus, žudysiu savo lūpų žodžiais, ir mano nuosprendis nutviks kaip šviesa.

6. Aš noriu ištikimos meilės, o ne aukos, ir Dievo pažinimas man mielesnis negu dẽginamosios aukos.

7. Prie Adomo jie sulaužė sandorą ir taip tapo man neištikimi.

8. Gileadas – nedorėlių miestas, pažymėtas krauju.

9. Kaip plėšikai ko nors tyko, taip ir kunigai susibūrę; jie žudo ant kelio į Sichemą, daro baisų nusikaltimą.

10. Izraelio namuose mačiau šiurpų dalyką: ten kekšauja Efraimas, teršiamas Izraelis.

11. Ir tavęs, Judai, laukia pjūtis. Kai tik noriu sugrąžinti savo tautos belaisvius,