Ozėjo 9 LBD

1. Nesilinksmink, Izraeli, nedžiūgauk, kaip daro kitos tautos, nes atsitraukdamas nuo savo Dievo elgeisi kaip kekšė. Tu mėgai kekšės užmokestį kiekviename klojime.

2. Klojimas ir vyno spaudykla jų neišmaitins, jiems pritrūks naujo vyno.

3. Jie nebegyvens VIEŠPATIES krašte; Efraimas turės sugrįžti į Egiptą, o Asirijoje jie valgys nešvarų maistą.

4. Vyno liejamųjų atnašų VIEŠPAČIUI jie nebeatnašaus, jų sker̃džiamosios aukos jam nebus malonios ir bus jiems kaip šermenų duona. Visi, kas ją valgys, taps nešvarūs, nes jų duona bus tik alkiui patenkinti, bet į VIEŠPATIES Namus nepateks.

5. Ką jūs darysite iškilmės dieną ir VIEŠPATIES šventės dieną?

6. Net jeigu jie ištrūktų iš pražūties, Egiptas juos surinks, Nofas juos palaidos. Jų brangius sidabro daiktus paveldės dilgėlės, o jų palapinėse augs erškėčiai.

7. Atėjo bausmės dienos, atėjo atlygio dienos, ir Izraelis tai žino! ‘Pranašas – kvailas, dvasios vyras – pamišęs!’ Kadangi didelė tavo kaltė, didelis ir priešiškumas.

8. Efraimo sargybinis mano Dievui – pranašas, tačiau medžiotojo žabangos jam paspęstos ant visų kelių, ir jis puolamas net Dievo Namuose.

9. Jie skendi ištvirkimo gelmėse kaip Gibėjos dienomis. Jis atmins jų kaltę, nubaus už nuodėmes.

10. Lyg vynuoges dykumoje aš radau Izraelį. Lyg pirmą vaisių ant pirmųjų metų figmedžio aš pamačiau jūsų protėvius. Bet atėję į Baal Peorą, jie atsidavė Gėdai ir tapo pasibjaurėtini kaip ir jų pamiltas daiktas.

11. Efraimo garbė nuskris kaip paukštis; nebus nei gimimo, nei nėštumo, nei pradėjimo!

12. Net jeigu jie užaugintų vaikų, aš padarysiu juos bevaikius, ir nė vienas nebus paliktas. Ak, vargas jiems, kai juos palieku!

13. Efraimas, kai jį pamačiau, buvo kaip jauna palmė, pasodinta gražioje lankoje, bet dabar Efraimas turi atiduoti savo vaikus nužudyti.

14. ‘Duok jiems, VIEŠPATIE!’ Ką jiems duosi? Duok jiems nevaisingas įsčias ir užtrūkusias krūtis.

15. Visas jų nedorumas prasidėjo Gilgale; taip, ten pradėjau jų neapkęsti. Dėl jų nedorų darbų išvarysiu juos iš savo namų. Daugiau nebemylėsiu jų; visi jų didžiūnai – maištininkai.

16. Efraimas palaužtas; jų šaknis nudžiūvusi, jie nebeduos vaisių. Nors jie ir gimdytų, išžudysiu jų branginamus įsčių vaisius“.

17. Mano Dievas juos atmes, nes jie jo neklausė, ir jie taps klajūnais tarp tautų.