Izaijo 15 LBD

1. Ištarmė apie Moabą. Ak, tą naktį, kai Aro miestas buvo apiplėštas, Moabas buvo sunaikintas! Ak, tą naktį, kai Kiro miestas buvo apiplėštas, Moabas buvo sunaikintas!

2. Dibono gyventojai lipa verkti į aukštumų alką. Moabo žmonės klykia iš širdgėlos dėl Nebojo ir Madebos likimo. Visų gálvos plikos, visų barzdos nukirptos.

3. Žmonės gatvėse vilki ašutines, dejuoja ir verkia, ant stogų ir aikštėse visi plūsta ašaromis.

4. Hešbonas ir Elealė šaukiasi pagalbos, jų šauksmas girdėti net Jahace. Dėl to net Moabo kariai virto bailiais, jų drąsa dingo.

5. Mano širdis verkia dėl Moabo! Jo bėgliai pasiekia net Coarą, Eglat Šelišiją; vieni Luhito keliu kopia verkdami, kiti ant kelio į Horonaimus klykia iš sielvarto.

6. Ak, Nimrimų vandenys tapo tyrlaukiais! Pievos išdžiūvusios, žolė nuvytusi, nebėra jokios žalumos.

7. Todėl žmonės savo labą gabena, visą susikrautą turtą gabena į kitą Gluosnių sausvagės pusę.

8. Ak, visame Moabo krašte girdėti klyksmo aidai! Ligi pat Eglaimų miesto tas verksmas, net ligi Beer Elimų miesto tas dejavimas.

9. Ak, plūsta krauju Dimono vandenys! Bet aš užleisiu dar didesnę negandą ant Dimono: liūtus ant bėglių iš Moabo ir ant pasiliekančių krašte!