Izaijo 16 KBV

1. Siųskite krašto kunigaikščiui avinėlį iš Selos į dykumą, į Siono dukros kalną.

2. Kaip iš lizdo išmesti paukščiukai yra Moabo dukterys prie Arnono brastų.

3. Sušaukite pasitarimą, įvykdykite teisingumą. Tegu tavo šešėlis būna kaip naktis vidudienį. Išsklaidytus paslėpk, pabėgėlių neišduok.

4. Priimk, Moabai, mano išsklaidytuosius ir pabėgėlius, tegul jie gyvena pas tave. Būk jiems apsauga nuo sunaikintojo. Prispaudėjo nebėra, plėšimas baigėsi, niokotojai pašalinti iš krašto.

5. Gailestingumu sostas bus įtvirtintas, kad sėdintysis jame, Dovydo palapinėje, teisingai teistų, ieškodamas teisingumo ir skubėdamas įgyvendinti teisybę.

6. Mes girdėjome apie Moabą, koks išdidus jis yra! Jo išdidumas, akiplėšiškumas ir įžūlumas tėra tuščias pasigyrimas.

7. Visi moabitai verks ir raudos. Jie verks ir liūdės dėl Kir Hareseto pamatų, kurie bus sujudinti.

8. Hešbono laukai išdžiūvo ir Sibmos vynmedžiai, kurių vyną gerdavo tautų viešpačiai, yra sunaikinti, vynuogynai, kurie tęsėsi iki Jazero, siekė dykumą ir anapus jūros.

9. Drauge su Jazeru aš verkiu dėl Sibmos vynmedžių, laistau ašaromis Hešboną ir Elealę. Liovėsi šauksmai dėl vasaros vaisių ir derliaus.

10. Linksmybė ir džiaugsmas dingo iš derlingųjų laukų. Vynuogynuose neskamba nei dainos, nei šūksniai. Spaudyklose niekas nebespaudžia vyno. Aš nutildžiau dirbančiųjų šauksmus.

11. Mano siela dėl Moabo skamba lyg arfa, o širdis liūdi Kir Hareseto.

12. Jei Moabas pasirodys aukštumoje aukoti ir eis į savo šventyklą melstis, jis nieko nelaimės.

13. Tai yra Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo anksčiau apie Moabą.

14. Bet dabar Viešpats sako: „Per trejus metus Moabo didybė sunyks, iš gausios tautos liks tik mažas ir silpnas likutis.“