Izaijo 17 KBV

1. Pranašystė apie Damaską. „Damaskas nebebus miestas, jis taps griuvėsių krūva.

2. Aroero miestai ištuštės, jie taps ganyklomis. Čia ilsėsis kaimenės ir niekas jų nebaidys.

3. Dings Efraimo tvirtovės ir Damasko karalystė. Sirijos likutis bus kaip Izraelio vaikų šlovė“, – sako kareivijų Viešpats.

4. „Tą dieną Jokūbo šlovė sumenks ir jo kūnas suliesės.

5. Bus taip, kaip pjovėjui pjūties metu nuimant derlių arba kaip renkančiam varpas Refajų slėnyje.

6. Iš jo liks tiek, kaip nurinkus alyvmedį: dvi ar trys alyvos medžio viršūnėje ir keturios ar penkios ant šakų galų“, – sako Viešpats, Izraelio Dievas.

7. Tą dieną žmogus žiūrės į savo Kūrėją, jo akys žvelgs į Izraelio Šventąjį.

8. Jis nebežiūrės į aukurus, kuriuos padarė jo ranka, ir nebrangins to, kas jo padirbta, – giraičių ir atvaizdų.

9. Tada kaip apleista šaka ar viršūnė bus jo sutvirtinti miestai, kuriuos jie paliks dėl izraelitų. Čia bus tyrlaukiai.

10. Kadangi tu užmiršai savo išgelbėjimo Dievą ir neatsiminei savo stiprybės uolos, tu sodinsi savo mėgiamus sodus ir svetimų vynmedžių daigus.

11. Tą dieną, kai sodinsi, jie sužaliuos ir kitą rytą žydės, tačiau derliaus jie neneš – tik vargą, nelaimes ir skausmus.

12. Vargas daugeliui tautų, kurios šėlsta lyg jūrų bangos ir ūžia kaip putojantys vandenys.

13. Tautos šėls kaip putojantys vandenys. Viešpats sudraus jas, ir jos bėgs lyg kalnuose vėjo nešami šapai, kaip audros sūkurio blaškomos dulkės.

14. Vakare – siaubas! Rytą jų jau nebėra! Tokia dalia mūsų naikintojų, likimas tų, kurie mus plėšia!