Izaijo 19 LBDKAN
1. Ištarmė apie Egiptą. Žiūrėk! VIEŠPATS, keliaudamas ant greito debesies, ateina į Egiptą. Egipto stabai dreba prieš jį, apmiršta širdis krūtinėje egiptiečiams.
2. Sukelsiu egiptiečius prieš egiptiečius; jie stos į kovą vienas prieš kitą: brolis prieš brolį, kaimynas prieš kaimyną, miestas prieš miestą, karalystė prieš karalystę.
3. Blėsta drąsa egiptiečių širdyse; jų planus aš paversiu niekais. Jie kreipsis į stabus ir kerėtojus, iššaukiančius mirusiųjų vėles ir buriančius žmogui ateitį.
4. Egiptą atiduosiu nuožmiam valdovui į rankas, žiaurus karalius jiems viešpataus. – Tai Viešpaties, Galybių DIEVO, žodis. –
5. Jūros vandenys nuseks, išdžius nuslūgęs Nilas.
6. Dvoks jo kanalai, Egipto upės nuseks ir išdžius. Nuvys nendrės ir meldai,
7. liūnsargės Nilo pakrantėse, pasėliai laukuose palei Nilą; viskas nudžius, pakils su vėjais ir išnyks.
8. Dejuos ir aimanuos žvejai; visi, kas merkia meškeres į Nilą ir meta tinklus į vandenis, vilties netekę skųsis.
9. Ir linų apdirbėjai bus nevilties pagauti, linų plūkėjos ir audėjai išblykš.
10. Audėjai bus sužlugdyti, visi samdiniai prislėgti.
11. Tikri pakvaišėliai – tie Coano valdovai! Išmintingiausi faraono patarėjai duoda kvailą patarimą. Kaip drįstate sakyti faraonui: „Aš – sūnus išminčių, aš – sūnus senovės karalių“?
12. Kur jie? Kur tie tavo išminčiai? Tepasako jie tau, kad žinotumėte, ką Galybių VIEŠPATS Egiptui yra lėmęs.
13. Coano valdovai tapo pakvaišėliais, Nofo valdovai patys save prigavo. Kilčių vadai nuvedė Egiptą į klystkelius.
14. VIEŠPATS juos apkvaišino svaigulio dvasia; jie padarys, kad Egiptas šlitinės savo žygiuose, kaip girtas šlitinėja savo vėmale.
15. Egipte nebus ką daryti nei galvai, nei uodegai, nei palmei, nei nendrei.
16. Tą dieną egiptiečiai bus lyg moterys, jie drebės iš baimės, kai Galybių VIEŠPATS pakels ranką prieš juos.
17. Ir Judo kraštas kels egiptiečiams siaubą. Kai tik prisimins Judą, sudrebės iš baimės dėl užmojo, kurį Galybių VIEŠPATS bus jiems sumanęs.
18. Tą dieną Egipto krašte bus penki miestai, kurie kalbės Kanaano kalba ir duos priesaikas Galybių VIEŠPATIES vardan. Vienas jų vadinsis Ir Haheresas – Saulės miestas.
19. Tą dieną Egipto krašto viduryje stovės aukuras Galybių VIEŠPAČIUI, o prie krašto sienų – akmens stulpas VIEŠPAČIUI.
20. Tai bus ženklas ir liudijimas Galybių VIEŠPAČIUI, kai jie šauksis VIEŠPATIES prieš savo engėjus, kad atsiųstų gelbėtoją ir gynėją jiems išvaduoti.
21. VIEŠPATS apsireikš Egipte, ir tą dieną egiptiečiai pripažins VIEŠPATĮ. Jie tarnaus jam aukomis bei atnašomis, duos įžadus VIEŠPAČIUI ir vykdys juos.
22. Tada VIEŠPATS, nors ir smarkiai nuplakęs Egiptą, jį išgydys. Egiptiečiai kreipsis į VIEŠPATĮ, jis išgirs jų maldas ir juos išgydys.
23. Tą dieną iš Egipto į Asiriją eis vieškelis; asirai juo keliaus į Egiptą, o egiptiečiai – į Asiriją. Tada egiptiečiai su asirais drauge garbins [VIEŠPATĮ].
24. Tą dieną Izraelis bus su Egiptu ir Asirija kaip trečioji šalis, kaip palaima žemėje,
25. nes Galybių VIEŠPATS laimins ją, sakydamas: „Tebūna palaiminta mano tauta Egiptas, mano rankų darbas Asirija ir mano paveldas Izraelis“.