Izaijo 22 KBV

1. Pranašystėapie Regėjimo slėnį. Kas gi atsitiko, kad visi sulipote ant stogų?

2. Tu, triukšmingas ir neramus, linksmasis mieste! Tavo kritusieji nekrito nuo kardo ir nemirė kovoje.

3. Visi tavo valdovai bėgo, bet buvo surišti šaulių. Visi, kurie surasti tavyje, buvo surišti, nors ir bėgo toli.

4. Aš sakiau: „Atsitraukite nuo manęs, aš graudžiai verksiu. Neguoskite manęs, nes mano tauta sunaikinta.“

5. Tai buvo paniekos ir sąmyšio diena Regėjimo slėnyje, kurią mums siuntė kareivijų Viešpats.

6. Elamas atėjo su strėlinėmis, kovos vežimais ir raiteliais, o Kyras – su skydais.

7. Tavo geriausieji slėniai buvo pilni kovos vežimų, raiteliai išsirikiavo prie vartų.

8. Judo apsauga buvo patraukta. Tą dieną jūs apžiūrėjote ginklus Miško namuose.

9. Jūs matėte Dovydo miesto sienų plyšius, kurių buvo daug. Jūs sėmėte vandenį iš žemutinio tvenkinio.

10. Jūs apžiūrėjote Jeruzalės namus, juos griovėte ir jais tvirtinote miesto sieną.

11. Jūs padarėte saugyklą tarp abiejų sienų senojo tvenkinio vandeniui. Bet jūs pamiršote Tą, kuris visa tai darė, ir nekreipėte dėmesio į Jį.

12. Kareivijų Viešpats ragino tą dieną verkti ir raudoti, skustis galvos plaukus ir apsirengti ašutine.

13. Bet štai džiaugsmas ir linksmybė! Pjaunate avis ir veršius, valgote mėsą ir geriate vyną, sakydami: „Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime.“

14. Kareivijų Viešpats apsireiškė man, sakydamas: „Šitas nusikaltimas jums nebus atleistas iki mirties“, – sako kareivijų Viešpats.

15. Kareivijų Viešpats liepė: „Eik pas rūmų prievaizdą Šebną ir jam sakyk:

16. „Ką tu čia veiki? Kodėl išsikirtai sau kapą? Rūpestingai aukštoje vietoje išsikaldinai sau buveinę uoloje.

17. Štai kareivijų Viešpats tvirtai nutvers tave ir pašalins iš čia.

18. Jis sukte pasuks tave ir mes kaip kamuolį į didelę šalį; ten tu mirsi ir ten tavo garbės vežimas taps gėda tavo valdovo namams!

19. Aš pašalinsiu tave iš tavo vietos ir tarnybos.

20. Tą dieną aš pašauksiu savo tarną Eljakimą, Hilkijo sūnų,

21. apvilksiu jį tavo rūbu, apjuosiu tavo juosta ir perduosiu jam tavo valdžią. Jis bus kaip tėvas Jeruzalės gyventojams ir Judo namams.

22. Aš uždėsiu jam ant peties Dovydo namų raktą. Jis atidarys, ir niekas nebeuždarys, jis užrakins, ir niekas nebeatrakins.

23. Aš įkalsiu jį kaip vinį tvirtoje vietoje, ir jis taps šlovingu sostu savo tėvo namuose.

24. Ant jo kabos visa jo tėvo namų šlovė: visi palikuonys ir atžalos, maži ir dideli indai – nuo puodukų iki puodų.

25. Ateis diena, kai tvirtoje vietoje įkalta vinis nulūš, visa, kas ant jos kabojo, nukris ir suduš, nes taip pasakė Viešpats.“