Izaijo 22 LBD

1. Ištarmė apie Regėjimo slėnį. Kas gi nutiko, kad visas sulipai ant stogų,

2. triukšmingasis, gyvasis, džiaugsmu netveriąs mieste? Tavo žuvusieji – ne kalavijo nukirsti, ne kovoje kritę.

3. Tavo vadai visi drauge pasitraukė, pabėgo toli; visi išlikusieji buvo paimti nelaisvėn, nepaleidę nė strėlės paimti nelaisvėn.

4. Todėl sakau: „Palikite mane, kad galėčiau raudoti; nebrukite man paguodos dėl dukters, mano tautos, žūties“.

5. Tai siaubo, pralaimėjimo ir sąmyšio metas Regėjimo slėnyje; jis iš Viešpaties, Galybių DIEVO. Mūsų miesto sienos pralaužtos, pagalbos šauksmai aidi tarp kalvų.

6. Elamas griebiasi strėlinių, Aramas kinkosi žirgus, ir Kyras traukiasi iš įmautės skydus.

7. Derlingieji tavo slėniai pilni vežimų, prieš tavo vartus išrikiuoti raiteliai,

8. Judo gynyba pralaužta. Tą dieną patikrinote ginklus Miško rūmų ginklinėje,

9. pamatėte, kiek daug plyšių Dovydo miesto sienose, ir sutelkėte žemutinio tvenkinio vandenis.

10. Paskui, apžiūrėję namus Jeruzalėje, kai kuriuos nugriovėte miesto sienoms lopyti

11. ir miesto viduje įtaisėte vandens talpyklą senojo tvenkinio vandeniui telkti. Bet jūs nekreipėte dėmesio į miesto Statytoją, nepaisėte to, kuris jį seniai pastatė.

12. Tą dieną Viešpats, Galybių DIEVAS, kreipėsi į jus, šaukdamas verkti ir liūdėti, nusiskusti galvas ir vilkėti ašutines.

13. Bet žiūrėkite! Linksmybė ir džiaugsmas! Skerdžiate jaučius ir pjaunate avis, valgote mėsą ir geriate vyną: „Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime!“

14. Paties Galybių VIEŠPATIES man apreikšta: „Ši kaltė ligi mirties nebus jiems atleista!“ Tai Viešpaties, Galybių DIEVO, žodis.

15. Viešpats, Galybių DIEVAS, tarė: „Kelkis ir eik pas aną pareigūną, pas rūmų prievaizdą Šebną,

16. kuris aukštai išsikirsdino sau kapą, išsiskobė uoloje būstą, ir sakyk: ‘Ką tu čia darai ir kas toks esi, kad kapą čia sau išsikirsdinai?

17. VIEŠPATS tave greitai nusvies žemyn, mirtingasis žmogau! Jis suspaus tave į gniužulą,

18. į gniūžtę suvolios tave ir tarsi kamuolį nusvies į platų kraštą, kad ten pražūtum tu ir vežimai, kuriais didžiuojiesi, tavo valdovo namų gėdai!’

19. Išvarysiu tave iš užimamos vietos, atleisiu tave iš tarnybos.

20. Tą dieną pasišauksiu savo tarną Eljakimą, Hilkijo sūnų,

21. apvilksiu jį tavo drabužiais, apjuosiu tavo juosta, į jo rankas perduosiu tavo valdžią, idant jis būtų lyg tėvas Jeruzalės gyventojams ir Judo namams.

22. Ant jo peties uždėsiu Dovydo namų raktą: kai jis atrakins, niekas negalės uždaryti, o kai užrakins, niekas negalės atidaryti.

23. Tvirton vieton įkalsiu jį lyg stulpą, kad būtų garbės krėslas visai savo šeimai.

24. Ant jo pakibs visa jo šeimos garbė, pakibs ant jo palikuonys ir giminės; jie kybos, kaip kybo ant stulpo visokie indai – mažučiai ir puõšnios taurės bei prasti ąsočiai.

25. Tą dieną, – tai Galybių VIEŠPATIES žodis, – į tvirtą vietą įkaltasis stulpas neišlaikys. Jis pasvirs ir pargrius, ir subyrės visa ant jo kybojusi našta“. Taip VIEŠPATS pasakė!