Izaijo 26 LBD

1. Tą dieną Judo šalyje bus giedama giesmė: „Tvirtas mūsų miestas! Mūsų apsaugai pastatė jis mūrus ir pylimą!

2. Atverkite vartus! Teįeina teisioji tauta, kuri lieka ištikima.

3. Nesvyruojantiems duodi ramybę ir teiki gerovę, nes jie tavimi pasitiki“.

4. Pasitikėkite VIEŠPAČIU amžiais, nes VIEŠPATS – amžiais tverianti Uola!

5. Jis nuverčia galiūnus iš aukštybių, sugriauna saugų miestą, sulygina su žeme ir paverčia dulkėmis.

6. Jį trypia kojos, beturčių ir varguolių kojos.

7. Teisiojo takas – be duobių; teisiajam tu padarai lygų kelią.

8. Taip! Tavo teismų takuose, VIEŠPATIE, mes laukiame tavęs. Tavo vardą minėti ir tavo mokymo laikytis – vienintelis mūsų troškimas.

9. Ilgiuosi tavęs naktimis, net rytą mano dvasia dėl tavęs budi. Kai žemėje vyksta tavo teismai, pasaulio gyventojai pažįsta teisumą.

10. Bet nors ir gailestingai elgiamasi su nedorėliu, teisumo jis neišmoksta ir dorumo šalyje daro nedorus darbus, o VIEŠPATIES didybės nemato.

11. VIEŠPATIE, tavo ranka pakelta, bet jie to nemato. Tesusigėsta, matydami tavo uolumą savo tautai; ugnis, parengta tavo priešams, juos tepraryja.

12. VIEŠPATIE, tu skiri mums gerovę, nes atlikai dėl mūsų visus mūsų darbus!

13. VIEŠPATIE, mūsų Dieve, kiti valdovai, be tavęs, yra mus valdę, bet mes vien tavo vardą atmename.

14. Jie mirę ir niekuomet neatgis, jie – šešėliai, ir niekuomet neprisikels, nes nubaudei juos, sunaikinai ir bet kokį jų atminimą išdildei.

15. Tu padidinai savo tautą, VIEŠPATIE, pagausinai tautą savo paties šlovei, į visas puses praplatinai krašto ribas.

16. VIEŠPATIE, savo nelaimėje jie ieškojo tavęs ir šaukė iš skausmo, kai buvo baudžiami.

17. Kaip nėščia moteris artėjant gimdymui iš skausmo raitosi ir šaukia, tokie ir mes, VIEŠPATIE, buvome prieš tave.

18. Mes buvome nėšti ir raitėmės skausmuose, tačiau pagimdėme vėją, o išgelbėjimo žemei neatnešėme; nė vienas negimsta gyventi pasaulyje.

19. Tavo mirusieji gyvens, jų kūnai prisikels, nes tavo rasa – rasa, švytinti šviesa, todėl ir šešėlių šalis atiduos mirusiuosius. Pabuskite ir šaukite iš džiaugsmo, visi, kurie gulite dulkėse!

20. Kelkis, mano tauta, eik į savo kambarius ir užsklęsk paskui save duris. Valandėlę patūnok, kol praeis pyktis.

21. Žiūrėk, VIEŠPATS ateina iš savo būsto bausti žemės gyventojų už jų kaltes. Žemė atidengs kraują, kuris buvo ant jos pralietas, ir nebeslėps savo užmuštųjų.