Izaijo 33 KBV
1. Vargas tau, naikintojau, kurio niekas nenaikina. Tu apgaulingai elgiesi, o tavęs niekas neapgaudinėja. Kai baigsi naikinti, pats būsi sunaikintas, ir kai baigsi apgaudinėti, tave apgaus.
2. Viešpatie, būk mums maloningas, mes laukiame Tavęs. Kas rytą būk mus gelbstinti ranka, išgelbėk nelaimės metu.
3. Tautos bėga nuo triukšmo; kai Tu pakyli – išsisklaido giminės.
4. Jų grobis sunyks lyg skėrių sunaikintas derlius.
5. Viešpats yra išaukštintas, nes Jis gyvena aukštybėje. Jis pripildė Sioną teisingumo ir teisumo.
6. Ir ateis saugūs laikai; išgelbėjimo jėga, išmintis, pažinimas ir Viešpaties baimė yra jo turtas.
7. Štai karžygiai rauda lauke, taikos pasiuntiniai graudžiai verkia.
8. Keliai ištuštėjo, keliautojai išnyko. Jis sulaužė sandorą, miestus sunaikino, žmonėmis nesirūpina.
9. Kraštas liūdi ir nyksta: Libanas apleistas ir sunykęs, Šaronas pavirto dykuma, Bašanas ir Karmelis tušti.
10. Viešpats sako: „Dabar Aš kelsiuosi ir būsiu išaukštintas.
11. Jūs pastojote šienu ir pagimdysite šiaudus. Jūsų alsavimas sunaikins jus kaip ugnis.
12. Tautos bus kaip išdegtos kalkės, kaip nupjauti erškėčiai bus sudegintos ugnimi.
13. Išgirskite, toli esantys, ką Aš padariau, arti esantys, pripažinkite mano galią!“
14. Siono nusidėjėliai išsigandę, veidmainiai dreba: „Kas gali gyventi prie viską ryjančios ugnies? Kas gali gyventi prie amžino karščio?“
15. Kas elgiasi teisiai ir kalba tiesą, kas paniekina priespaudos pelną, kas neima kyšių, kas užsikemša ausis ir nesiklauso kraują praliejančių, kas užmerkia akis ir nesigėri piktybėmis,
16. tas gyvens aukštumose; jo apsaugos pilis bus aukštose uolose, jis turės duonos ir jo vanduo neišseks.
17. Tavo akys matys karaliaus didybę, jos matys tolimą šalį.
18. Tu prisiminsi siaubo laikus: „Kur dingo mokesčių skaičiuotojas ir svėrėjas? Kur yra tas, kuris skaičiavo bokštus?“
19. Tu nebematysi žiaurios tautos, tautos, kurios kalbos nesupranti, mikčiojančio liežuvio, kuris tau svetimas.
20. Žvelk į Sioną, mūsų iškilmių miestą. Tavo akys tesidžiaugia Jeruzale: tvirtais pastatais, nesugriaunama palapine, kurios stulpai nepašalinami ir virvės nesutraukomos.
21. Mūsų Viešpats bus šlovingas; tai bus plačių upių ir srovių vieta. Čia nepasirodys irkluotojų valtis ir neplauks išdidus laivas.
22. Viešpats yra mūsų teisėjas, Viešpats – mūsų valdovas, Viešpats – mūsų karalius; Jis mus išgelbės.
23. Tavo virvės atsileidusios; jos tvirtai nebelaiko stiebo savo vietoje nei išpūstų burių. Tada bus dalinamas didelis grobis, net raišieji gaus dalį.
24. Nė vienas iš gyventojų nesakys: „Aš sergu.“ Žmonėms, kurie čia gyvens, bus atleistos kaltės.