Izaijo 42 KBV

1. „Štai mano tarnas, kurį palaikau, mano išrinktasis, kuriuo gėrisi mano siela. Aš suteikiau jam savo dvasią, jis įgyvendins teisingumą pagonims.

2. Jis nešūkaus ir nepakels balso; jo balso nesigirdės gatvėse.

3. Jis nenulauš įlūžusios nendrės ir neužgesins gruzdančio dagčio; jis įvykdys teisingumą iki galo.

4. Jis nepails ir nenusivils, kol įgyvendins teisingumą žemėje, ir visi kraštai lauks jo įstatymo.“

5. Taip sako Viešpats Dievas, kuris sutvėrė dangus ir juos ištiesė, sutvirtino žemę ir visa, kas ant jos auga, kuris duoda gyvybę ir dvasią tautoms, gyvenančioms žemėje:

6. „Aš, Viešpats, pašaukiau tave teisumu. Aš laikysiu tave už rankos ir padarysiu tave sandora tautai, šviesa pagonims,

7. kad atvertum akis akliems, išvestum iš kalėjimo belaisvius, sėdinčius tamsiuose kalėjimuose.

8. Aš esu Viešpats – tai mano vardas. Aš neduosiu savo garbės kitam ir savo šlovės stabams.

9. Ankstesnieji dalykai įvyko, skelbiu jums dabar naujus, pranešu anksčiau, negu tai įvyks.“

10. Giedokite Viešpačiui naują giesmę, gyrius Jam teskamba iki žemės pakraščių! Girkite Jį, plaukiantys jūra ir visa, kas joje, salos ir jų gyventojai!

11. Tedžiūgauja dykuma ir jos miestai, kaimai, kedariečių apgyventi; uolų gyventojai, linksmai šūkaukite nuo kalnų viršūnių.

12. Atiduokite Viešpačiui šlovę ir skelbkite Jo garbę salose!

13. Viešpats išeis kaip karžygys, kaip karo vyras pažadins savo įniršį. Jis šauks, šauks garsiai, Jis nugalės savo priešus.

14. „Aš ilgai tylėjau, buvau tylus ir kantrus. Dabar šauksiu kaip gimdyvė, iš karto viską sugriausiu ir sunaikinsiu.

15. Aš ištuštinsiu kalnus ir kalvas, upes padarysiu salomis, išdžiovinsiu tvenkinius ir žolę.

16. Aš vesiu akluosius jiems nežinomais keliais, nepažįstamais takais; pakeisiu jiems tamsą šviesa, kreivus takus – tiesiais. Aš tai įvykdysiu ir jų nepaliksiu.

17. Trauksis atgal ir bus visai sugėdinti tie, kurie pasitiki drožtais atvaizdais ir sako nulietiems stabams: „Jūs esate mūsų dievai.“

18. Kurtieji, klausykite; aklieji, žiūrėkite ir matykite.

19. Kas toks aklas kaip mano tarnas ir kurčias kaip mano pasiuntinys, kurį siunčiu? Kas toks aklas kaip ištikimasis, kaip Viešpaties tarnas?

20. Jis žiūri, bet nepastebi. Jo ausys atviros, bet jis negirdi.“

21. Viešpats panorėjo dėl savo teisumo išaukštinti įstatymą ir padaryti jį didingą.

22. Tauta yra apiplėšta ir apvogta, visi klasta suimti ir sugrūsti kalėjimuose. Jie tapo grobiu, ir nėra kas išgelbėtų; niekas nereikalauja paleisti aukos.

23. Kas iš jūsų atkreipia dėmesį į tai ir rūpinasi tuo, kas bus ateityje?

24. Kas leido Jokūbą apiplėšti ir Izraelį apvogti? Ar ne Viešpats, kuriam mes nusikaltome? Jie nenorėjo vaikščioti Jo keliais ir paklusti Jo įstatymui.

25. Jis išliejo ant Izraelio savo degančią rūstybę ir užleido karo baisumus. Visur siautė ugnis, bet jis nesuprato, ji degino jį, bet jis neėmė to į širdį.