Izaijo 45 LBD

1. Taip kalba VIEŠPATS Kyrui, savo pateptajam, kurį jis paėmė už dešinės rankos, kad pajungtų jam tautas ir nuginkluotų karalius, kad atvertų jam duris ir vartai būtų atsklęsti:

2. „Aš pats žygiuosiu pirma tavęs ir sulyginsiu kalvas. Vario duris sutrupinsiu, nukaposiu geležies skląsčius.

3. Tau atiduosiu paslėptus turtus, slaptas sankaupas, kad žinotumei, jog aš VIEŠPATS, Izraelio Dievas, kuris šaukia tave vardu.

4. Dėl Jokūbo, savo tarno, dėl Izraelio, savo išrinktojo, pašaukiau tave vardu, teikdamas tau garbę, nors tu manęs ir nepažinojai.

5. Aš esu VIEŠPATS, ir nėra kito; be manęs nėra dievo! Aš – tas, kuris tave apginkluoja, nors tu manęs ir nepažįsti,

6. kad nuo saulės tekėjimo iki jos laidos būtų žinoma, jog kito be manęs nėra. Aš esu VIEŠPATS, ir nėra kito!

7. Darau šviesą ir kuriu tamsą, sukuriu gerovę ir sukeliu negandas; aš, VIEŠPATS, visa tai padarau.

8. Rasokite, dangūs, iš aukštybių, ir debesys teišlyja teisumą. Žemė teprasiveria, tedygsta išganymas, drauge tesuželdo teisumą! Aš, VIEŠPATS, tai padariau.

9. Vargas tam, kuris bylinėjasi su savo Kūrėju, būdamas šukė tarp žemės šukių! Argi molis sako puodžiui: ‘Ką tu iš manęs darai?’ arba: ‘Tavo dirbinys neturi ąsos’?

10. Vargas kūdikiui, kuris sako tėvui: ‘Ką gimti tu pašauki?’ arba motinai: ‘Ką tu gimdai?’“

11. Taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Šventasis ir Kūrėjas: „Ar man priekaištausite dėl mano vaikų likimo ir nurodysite, koks turi būti mano rankų darbas?

12. Aš sukūriau žemę, žmoniją sukūriau žemėje. Dangus savo rankomis išskleidžiau, suteikiau darną visoms jų galybėms.

13. Aš jį dėl teisumo pergalės išjudinau, visus kelius jam padariau lygius. Ne dėl algos ar dovanų jis mano miestą atstatys ir mano tremtinius išlaisvins“, – sako Galybių VIEŠPATS.

14. Taip kalba VIEŠPATS: „Egipto turtai, Kušo prekės ir aukštaūgiai Sebos žmonės ateis pas tave ir tau priklausys. Paskui tave jie eis grandinėmis apkalti, parpuls priešais tave maldaudami: ‘Tik su jumis yra Dievas, niekur kitur! Kitų dievų nėra!’

15. Tikrai tu esi pasislėpęs Dievas, Izraelio Dieve, Išvaduotojau!

16. Gėda ir nemalonė kris ant jų visų; stabų dirbėjai pražus nemalonėje.

17. Izraeli, tu VIEŠPATIES išvaduotas amžinu išganymu! Gėda ir nemalonė niekada nekris ant jūsų per amžių amžius.“

18. Taip kalba VIEŠPATS, kuris sukūrė dangų, jis, Dievas, kuris paruošė ir padarė žemę, davė jai pradžią, jis, kuris nesukūrė jos dykõs, bet padarė gyvenamą: „Aš esu VIEŠPATS, ir be manęs nėra kito!

19. Nekalbėjau nei paslapčiomis, nei iš buveinės tamsybės šalyje ir Jokūbo palikuonims nesakiau: ‘Ieškokite manęs dykvietėje’. Aš, VIEŠPATS, apreiškiu teisumą, paskelbiu, kas dora.

20. Susirinkite ir ateikite, prieikite arčiau, tautų likučiai! Neišmano nieko tie, kurie nešiojasi stabus iš medžio ir meldžiasi dievui, negalinčiam išgelbėti.

21. Eikite šen, drauge pasitarę, ir pasakykite, kas paskelbė tai kadaise, išpranašavo tai iš anksto? Argi ne aš, VIEŠPATS, be kurio nėra kito dievo? Tik aš vienas – teisingas ir išvaduojantis Dievas!

22. Gręžkitės manin ir būsite išgelbėti, visi žemės pakraščiai, nes aš Dievas, ir kito nėra!

23. Prisiekiau savimi, mano lūpos ištarė tiesą, neatšaukiamą žodį: ‘Kiekvienas kelis klaupsis prieš mane, manimi prisieks kiekvienas liežuvis’.

24. Man sakys: ‘Tik per VIEŠPATĮ rasime pergalę ir jėgą’. Gėdydamiesi ateis pas jį visi, kurie ant jo niršta.

25. Tik per VIEŠPATĮ visi Izraelio palikuonys ras teisumą ir šlovę“.