Izaijo 47 KBV

1. „Nuženk ir sėskis dulkėse, mergele, Babilono dukra! Čia nėra sosto, todėl sėskis ant žemės, chaldėjų dukra! Tavęs nebevadins švelnia ar gražuole.

2. Stok prie girnų ir malk! Nusiimk šydą, nusisiausk apsiaustą, atidengusi blauzdas brisk per upę!

3. Tu būsi apnuoginta ir tavo gėda bus matoma. Aš išliesiu savo kerštą ir niekas jo nesustabdys.“

4. Mūsų atpirkėjas – kareivijų Viešpats, Izraelio Šventasis yra Jo vardas.

5. „Chaldėjų dukra, sėdėk tylėdama ir pasitrauk į tamsybę, nes tu nebebūsi vadinama karalysčių valdove.

6. Aš buvau įpykęs ant savo tautos, suteršiau savo paveldą, atidaviau juos į tavo rankas. Tu neparodei jiems gailestingumo, net žilagalviams uždėjai labai sunkų jungą.

7. Tu sakei: „Aš išliksiu per amžius, būsiu valdovė visados.“ Tu neėmei to į širdį ir nepagalvojai apie savo galą.

8. Dabar išgirsk, mėgstanti prabangiai ir nerūpestingai gyventi. Tu galvoji: „Aš esu ir šalia manęs nėra kitos. Aš nesėdėsiu kaip našlė ir mano vaikai nebus iš manęs atimti.“

9. Ūmai, vieną dieną, tau šie du dalykai atsitiks: neteksi vaikų ir tapsi našle. Taip įvyks, nepaisant tavo burtų ir daugybės kerų.

10. Tu pasitikėjai savo nedorybe ir sakei: „Manęs niekas nemato.“ Tavo išmintis ir supratimas tave suvedžiojo. Tu galvojai: „Aš esu ir kitos nėra šalia manęs.“

11. Tave užklups nelaimė ir nežinosi, iš kur ji; užguls priespauda, iš kurios neišsipirksi; staiga ateis sunaikinimas, kurio nenujauti.

12. Pakilk su savo burtais bei daugybe kerų, kuriais vadovavaisi nuo pat jaunystės. Gal jie bus tau naudingi ir tu nugalėsi?

13. Tu esi bejėgė dėl daugybės savo patarėjų. Tegu astrologai, žvaigždžių stebėtojai, dangaus ženklų tyrinėtojai atsistoja ir išgelbsti tave nuo to, kas tave užgrius.

14. Jie yra kaip ražienos, ugnis juos sudegins. Jie negali išgelbėti savo gyvybės iš liepsnos. Tai ne žarijos pasišildyti, ne židinys, prie kurio galima sėdėti.

15. Tokie yra tavo burtininkai, su kuriais prekiavai nuo pat jaunystės. Jie nuklys kiekvienas į savo pusę, nė vienas tavęs negelbės.“