Izaijo 49 KBV

1. Klausykitės, salos, stebėkite, toli esančios tautos! Viešpats pašaukė mane dar man negimus, Jis minėjo mano vardą, kai tebebuvau motinos įsčiose.

2. Jis padarė mano žodžius lyg aštrų kardą ir pridengė mane savo rankos šešėliu; Jis padarė mane tinkama strėle ir paslėpė savo strėlinėje.

3. Jis sakė: „Tu, Izraeli, esi mano tarnas, per tave būsiu pašlovintas.“

4. Aš sakiau: „Veltui dirbau, be reikalo ir tuščiai eikvojau savo jėgas; bet Viešpats bus man teisingas, mano atlygis – pas Dievą.“

5. Dabar kalba Viešpats, kuris nuo gimimo padarė mane savo tarnu, kad sugrąžinčiau Jam Jokūbą ir surinkčiau Izraelį. Aš būsiu pagerbtas Viešpaties akyse, Dievas yra mano stiprybė.

6. Jis sako: „Negana to, kad tu būsi mano tarnas Jokūbo giminėms sugrąžinti ir Izraelio likučiui surinkti. Aš padarysiu tave šviesa pagonims, kad tu būtum mano išgelbėjimas iki žemės pakraščių.“

7. Taip sako Viešpats, Izraelio atpirkėjas, jo Šventasis, valdovų vergui, kurį žmonės paniekino, kuriuo tautos bjaurisi: „Karaliai pamatys ir atsistos, kunigaikščiai pagarbins dėl Viešpaties, kuris ištikimas, ir Izraelio Šventojo, kuris tave išsirinko.“

8. Taip sako Viešpats: „Tinkamu metu išklausiau tave ir išgelbėjimo dieną padėjau tau; padarysiu tave sandora tautai, kad atkurtum šalį ir apgyvendintum apleistą nuosavybę.

9. Kad sakytum belaisviams: „Išeikite“, ir tamsoje esantiems: „Pasirodykite.“ Jie ganysis pakelėse, aukštumos bus jų ganykla.

10. Jie nealks ir netrokš, jų neištiks saulė nė karštis; Tas, kuris jų pasigailėjo, ves juos prie tyro vandens šaltinių.

11. Aš nutiesiu kelius kalnuose ir vieškelius aukštumose.

12. Štai šitie ateis iš toli, tie – iš šiaurės ir vakarų, o anie – iš Sinimo krašto.“

13. Giedokite, dangūs! Džiūgauk, žeme! Kalnai, linksmai giedokite! Nes Viešpats paguodė savo tautą, pasigailėjo savo prispaustųjų!

14. Bet Sionas sakė: „Viešpats paliko mane, Viešpats mane užmiršo.“

15. „Ar gali moteris užmiršti savo kūdikį, nepasigailėti savo sūnaus? Jei ji ir užmirštų, tačiau Aš neužmiršiu tavęs.

16. Aš įrašiau tave į savo rankos delną, tavo sienos visada prieš mano akis.

17. Tavo sūnūs atskuba, o tavo ardytojai ir naikintojai pasitraukia.

18. Pakelk akis ir apsidairyk aplinkui: jie visi renkasi prie tavęs. Kaip Aš gyvas, – sako Viešpats, – tu juos priimsi kaip papuošalus ir jais pasidabinsi lyg sužadėtinė.

19. Tavo griuvėsiuose, ištuštėjusiose vietose ir sunaikintoje šalyje bus ankšta gyventojams, o tie, kurie tave naikino, bus toli.

20. Tavo vaikai, gimę priespaudoje, sakys: „Mums ankšta, padaryk daugiau vietos gyventi.“

21. Tu galvosi: „Kada man gimė šitie? Juk aš buvau nevaisinga ir bevaikė, tremtinė ir belaisvė. Kas juos užaugino? Aš buvau palikta viena. Iš kur šitie?“

22. Taip sako Viešpats Dievas: „Aš ištiesiu savo ranką į tautas ir duosiu ženklą pagonims; jie atneš tavo sūnus glėbyje ir tavo dukteris ant pečių.

23. Karaliai bus tavo sargai ir karalienės – auklės. Jie puls prieš tave veidu į žemę ir laižys dulkes nuo tavo kojų. Tuomet suprasi, kad Aš esu Viešpats; nebus sugėdinti, kurie laukia manęs.

24. Argi iš galingojo galima atimti grobį? Ar belaisvius galima išgelbėti iš galiūno?

25. Bet taip sako Viešpats: „Belaisviai bus atimti iš galiūno ir grobis išplėštas iš galingojo. Aš kovosiu su tais, kurie kovojo prieš tave, ir tavo vaikus išgelbėsiu.

26. Aš maitinsiu tavo prispaudėjus jų pačių kūnu, ir jie gers savo kraują kaip vyną. Tada kiekvienas kūnas žinos, kad Aš esu Viešpats, tavo gelbėtojas ir atpirkėjas, Jokūbo Galingasis.“