Izaijo 5 KBV

1. Aš giedosiu savo mylimajam giesmę apie mylimojo vynuogyną. Mano mylimasis turėjo vynuogyną derlingame kalnelyje.

2. Jis aptvėrė jį ir išrinko iš jo akmenis, prisodino jame rinktinių vynmedžių. Jo viduryje pastatė bokštą ir padirbo spaustuvą. Jis laukė užaugant vynuogių, bet užaugo rūgščios uogos.

3. „Dabar, Jeruzalės ir Judo gyventojai, spręskite mano ir mano vynuogyno bylą.

4. Ką dar galima padaryti mano vynuogynui, ko Aš nepadariau? Kodėl, kai Aš laukiau vynuogių, jis išaugino rūgščias uogas?

5. Dabar Aš jums pasakysiu, ką darysiu su savo vynuogynu: Aš pašalinsiu tvorą, ir jį nuganys, nugriausiu sieną, ir jį išmindžios.

6. Aš apleisiu jį: nebepurensiu ir nebegenėsiu jo. Jis apaugs usnimis ir erškėčiais. Aš įsakysiu ant jo nebelyti.“

7. Kareivijų Viešpaties vynuogynas yra Izraelio namai, o Judo žmonės – Jo mėgiamiausi daigai. Jis laukė teisingumo – bet štai liejamas kraujas, teisumo – bet štai šauksmas!

8. Vargas tiems, kurie jungia namą prie namo ir lauką prie lauko, kol nebelieka vietos kitiems, lyg jie vieni čia gyventų.

9. Kareivijų Viešpats kalbėjo man: „Daugybė didelių ir gražių namų bus tušti ir be gyventojų.

10. Dešimt akrų vynuogyno teduos vieną batą vyno, o iš homero sėklų išaugs efa derliaus.“

11. Vargas tiems, kurie keliasi anksti rytą girtuokliauti ir sėdi iki vėlaus vakaro, kol įkaista nuo vyno.

12. Jų pokyliuose skamba arfa ir lyra, būgnelis ir fleita. Jie geria vyną, bet nekreipia dėmesio į Viešpaties veiksmus nei į Jo darbus.

13. Todėl mano tauta bus ištremta, nes neturi pažinimo; jos kilmingieji mirs badu, minia neturės net vandens.

14. Todėl mirusiųjų buveinė plačiai atvers savo nasrus. Tautos šlovė ir visa minia, visi triukšmautojai ir lėbautojai žengs į ją.

15. Žmogus bus parblokštas, karžygys pažemintas, išdidūs nuleis savo akis.

16. Kareivijų Viešpats bus išaukštintas teisme, šventas Dievas parodys savo šventumą teisumu.

17. Tada ėriukai ganysis ten kaip savo ganykloje ir svetimieji maitinsis tuo, kas liks po turtuolių.

18. Vargas tiems, kurie traukia neteisybę tuštybės virvėmis ir nuodėmę lyg vežimėlio vadžiomis;

19. kurie sako: „Tepaskuba Jis, tepagreitina savo darbą, kad mes matytume, teįvykdo Izraelio Šventasis savo sprendimą, kad mes žinotume.“

20. Vargas tiems, kurie vadina pikta geru ir gera piktu, kurie paverčia tamsą šviesa ir šviesą tamsa, kurie padaro kartų saldžiu ir saldų karčiu.

21. Vargas tiems, kurie išmintingi savo pačių akyse ir sumanūs savo pačių manymu.

22. Vargas tiems, kurie yra karžygiai gerti vyną ir drąsūs vyrai maišyti stiprius gėrimus,

23. kurie išteisina nedorėlį už kyšius, o nekaltąjį pasmerkia.

24. Kaip liepsna sudegina ražienas ir sausa žolė pranyksta ugnyje, taip jų šaknys supus ir žiedai dulkėmis pavirs, nes jie atmetė kareivijų Viešpaties įstatymą ir paniekino Izraelio Šventojo žodį.

25. Todėl Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Jo tautą. Jis pakėlė savo ranką ir ištiko juos. Kalnai sudrebėjo, jų lavonai kaip sąšlavos gulėjo gatvėse. Dėl viso to Jo rūstybė dar neatsileido, Jo ranka dar pakelta.

26. Jis duos ženklą toli esančiai tautai, sušvilps ir pašauks ją iš žemės pakraščių. Ir ji ateis skubėdama.

27. Tarp jų nebus nusilpusių nei nuvargusių, snaudžiančių nei miegančių. Nė vienam iš jų neatsiriš strėnų juosta ir neatsileis apavo dirželis.

28. Jų strėlės aštrios, visų lankai įtempti. Jų žirgų kanopos – kaip titnagas, jų vežimų ratai – kaip viesulas.

29. Jie riaumoja kaip liūtas, kaip jaunas liūtas. Jie, pagriebę grobį, nusineša jį, ir niekas jo iš jų neatims.

30. Tą dieną riaumojimas prieš juos aidės lyg šėlstanti jūra. Pažvelgus į kraštą, tvyros gąsdinanti tamsa, šviesą uždengs debesys.