Izaijo 54 LBD

1. „Džiaukis, bevaike, niekada negimdžiusi! Krykštauk ir ratuok, gimdymo skausmuose negulėjusi! Juk pamestoji turi daugiau vaikų negu turinti vyrą“, – sako VIEŠPATS.

2. Paplatink savo palapinės aikštę, ištempk savo pastogės dangas nešykštėdama, pailgink palapinės virves ir tvirtai įkalk kuolus!

3. Tu plėsiesi į dešinę ir į kairę, tavo palikuonys užvaldys tautas ir įsikurs apleistuose miestuose.

4. Nebijok, nebūsi sugėdinta! Nerausk iš kuklumo, nepateksi į nemalonę! Savo jaunystės gėdą pamirši ir nebeprisiminsi daugiau našlystės negarbės,

5. nes tavo vyras – tavo Kūrėjas, Galybių VIEŠPATS – jo vardas. Tavo Atpirkėjas – Izraelio Šventasis, jis vardu visos žemės Dievas.

6. VIEŠPATS šaukia tave atgal kaip nelaimingą ir pamestą žmoną. „Ar gali vyras atmesti jaunystėje pamiltą žmoną!“ – sako tavo Dievas.

7. „Trumpą valandėlę palikau tave, bet su didele meile vėl pasiimsiu.

8. Ūmai supykęs, valandėlę slėpiau nuo tavęs savo veidą, bet amžina meile tavęs pagailėjau“, – sako VIEŠPATS, tavo Atpirkėjas.

9. „Ir dabar elgiuosi kaip Nojaus dienomis: kaip tuomet prisiekiau, jog Nojaus vandenys niekada daugiau nebeužtvindys žemės, taip dabar prisiekiau ant tavęs nebepykti ir tau nepriekaištauti.

10. Nors kalnai imtų kilnotis ir kalvos – svirduliuoti, mano meilė niekada nuo tavęs nesitrauks, mano ramybės sandora nesusvyruos“, – sako VIEŠPATS, kuris tavęs pagailėjo.

11. „Nelaimingoji, audros nukamuotoji, netekusioji paguodos! Štai sutvirtinsiu tavo akmenis geriausiomis kalkėmis, ir tavo pamatus apdaigstysiu safyrais.

12. Pastatysiu tau bokštus iš rubinų, vartus – iš ugnimi žėrinčių akmenų, o sienas – iš brangakmenių.

13. Visi tavo sūnūs bus VIEŠPATIES mokomi; tavo vaikai mėgausis didžia gerove.

14. Tu būsi pagrįsta teisumu, toli nuo priespaudos – jos nebereikės bijoti, toli nuo pražūties – ji prie tavęs nesiartins.

15. Jei kas nors tave pultų, jam nepavyks, nes jis tai darys be mano valios; kas puls tave, tas kris kovoje su tavimi.

16. Žiūrėk! Aš sukūriau kalvį, kuris įpučia anglyse ugnį ir nusikala įrankį, tinkamą darbui. Aš sukūriau ir niokotoją, kuriam skirta naikinti.

17. Joks ginklas, nukaltas tau pulti, neatneš sėkmės; liežuvį, kuris bylos prieš tave teisme, tu nugalėsi. Toks yra VIEŠPATIES tarnų paveldas, ir mano rankoje – jų pergalė“, – tai VIEŠPATIES žodis.