Izaijo 60 LBDKAN

1. Kelkis, nušvisk! Tavo šviesa atėjo, VIEŠPATIES šlovė virš tavęs sušvito!

2. Nors žemę gaubia sutemos ir tautas dengia tamsybės, virš tavęs šviečia VIEŠPATS, virš tavęs apsireiškia jo šlovė.

3. Tautos ateis prie tavo šviesos ir karaliai prie tavo tekančio spindesio.

4. Pakelk akis, pažvelk aplinkui! Visi renkasi eiti pas tave; tavo sūnūs ateis iš toli, tavo dukterys bus atneštos ant rankų.

5. Tai matydama, spindėsi iš džiaugsmo, tavo širdis virpės ir džiūgaus, nes tau bus išpilti jūros lobiai, pas tave suplūs tautų turtai.

6. Apguls tave kupranugarių vilkstinės, Midjano ir Efos vienkupriai. Atvyks visi Šebos žmonės, auksu ir smilkalais nešini, ir skelbs VIEŠPATIES šlovingus darbus.

7. Visos Kedaro kaimenės bus tau surinktos, Nebajoto avinai tau tarnaus; kaip maloni atnaša jie žengs ant mano aukuro, išpuošiu jais šlovinguosius savo Namus.

8. Kas gi ten atskrenda kaip debesis, kaip karveliai į savo karvelides?

9. Tai laivai plaukia pas mane, Taršišo didlaiviai priekyje, pargabendami tavo sūnus iš toli drauge su jų auksu ir sidabru dėl VIEŠPATIES, tavo Dievo, ir Izraelio Šventojo, kuris tave išaukštino.

10. Svetimšaliai tau atstatys mūrus, jų karaliai tau tarnaus, nes pykčio valandą tave nuplakiau, tačiau malonės valandą parodysiu tau gailestį.

11. Tavo vartai visuomet bus atverti; jie nebus užkelti nei dieną, nei naktį, kad galėtų įeiti nešantys tau tautų turtus ir jų karaliai per eitynes.

12. Tauta ir karalystė, kuri tau netarnauja, pražus; tokios tautos tikrai bus sunaikintos.

13. Libano šlovė ateis pas tave drauge su kiparisais, klevais ir pušimis, kad papuoštų mano Šventyklą ir suteiktų grožį vietai, kur ilsėsis mano kojos.

14. Žemai lenkdamiesi, ateis pas tave tavo engėjų sūnūs; visi, kas niekino tave, parpuls tau po kojų. Jie vadins tave ‘VIEŠPATIES miestu’ ir ‘Izraelio Šventojo Sionu’.

15. Dėl to, kad kadaise buvai apleistas, nekenčiamas ir bejėgis, dabar aš tave padarysiu amžių pasididžiavimu, džiugesiu kartų kartoms.

16. Tu maitinsiesi tautų pienu, žįsi karališkas krūtis. Tuomet tu žinosi, kad aš, VIEŠPATS, esu tavo Išvaduotojas, tavo Atpirkėjas, Jokūbo Galingasis.

17. Vietoj žalvario teiksiu auksą, vietoj geležies – sidabrą, vietoj medžių – žalvarį, o vietoj akmenų – geležį. Taiką paskirsiu tavo prižiūrėtoju, o teisumą – tavo valdytoju.

18. Nebebus girdėti nei apie smurtą tavo šalyje, nei apie niokojimą ar griovimą tavo valdose. Savo mūrus tu vadinsi ‘Išganymu’, o savo vartus – ‘Šlove’.

19. Tau dienos šviesa nebebus saulė nei naktį nebešvies mėnulis, bet VIEŠPATS bus tau amžina šviesa, tavo Dievas – tavo spindesys.

20. Tavo saulė niekada nebenusileis nei tavo mėnulis nesudils, nes VIEŠPATS bus tau amžina šviesa, ir tavo gedulo dienos pasibaigs.

21. Tavo tauta bus vien iš teisiųjų; jie amžinai paveldės žemę. Jie – mano daigyno pumpurai, mano rankų kūrinys, sukurtas man papuošti.

22. Mažiausias taps tūkstančiu, jauniausias – galinga tauta. Aš, VIEŠPATS, padarysiu tą bemat, kai ateis laikas“.