Izaijo 62 LBDKAN

1. Dėl Siono aš netylėsiu, dėl Jeruzalės nenurimsiu, kol jos teisumas nesušvis kaip aušra ir jos pergalė nesuliepsnos kaip deglas.

2. Išvys tuomet tautos tavo teisumą, o visi karaliai – tavo šlovę. Tu būsi vadinama nauju vardu, kurį tau suteiks pats VIEŠPATS.

3. Tu būsi puošni karūna VIEŠPATIES rankoje, karališka diadema savo Dievo dešinėje.

4. Tavęs daugiau nebevadins „Paliktąja“, tavo šalies – „Nuniokotąja“, bet būsi vadinama „Ji mano žavesys“, o tavo šalis – „Ištekėjusia“, nes VIEŠPATS žavisi tavimi, už jo yra ištekėjusi tavo šalis.

5. Kaip tuoktųsi vaikinas su mergele, taip tavo Statytojas susituoks su tavimi. Kaip nuotaka džiaugiasi jaunikis, taip tavimi džiaugsis tavo Dievas.

6. Ant tavo mūrų, Jeruzale, pastačiau sargybinius; niekuomet, nei dieną, nei naktį, jie nenurims. O jūs, kurie primenate VIEŠPAČIUI, neduokite sau ramybės!

7. Ir jam neduokite ramybės, kol jis neatstatys Jeruzalės ir jos nepadarys žemės pasididžiavimu.

8. VIEŠPATS prisiekė savo dešine, savo galingąja ranka: „Nebeduosiu tavo grūdų maitintis tavo priešams; nebegers daugiau svetimšaliai tavo vyno, dėl kurio tu sunkiai darbavaisi.

9. Ne! Kas į klėtį nešė grūdus, tas juos valgys, šlovindamas VIEŠPATĮ. Kas rinko vynuoges, tas gers vyną mano šventuose kiemuose“.

10. Eikite pro vartus, eikite, parenkite kelią tautai! Tieskite, tieskite vieškelį, nurinkite nuo jo akmenis! Iškelkite ženklą tautoms!

11. Štai VIEŠPATS paskelbė iki pat žemės pakraščių: „Sakykite Siono dukteriai: ‘Štai tavo Gelbėtojas ateina!’ Štai jo atlygis drauge su juo, jo atpildas pirma jo.

12. Jie bus vadinami ‘Šventąja tauta’, VIEŠPATIES atpirktaisiais, o tu vadinsiesi ‘Lankoma’, ‘Neužmirštuoju miestu’“.