Izaijo 7 LBD
1. Ahazui, Jotamo sūnui ir Uzijo vaikaičiui, esant Judo karaliumi, Aramo karalius Recinas ir Izraelio karalius Pekachas, Remalijo sūnus, pakilo į karo žygį Jeruzalėn, tačiau nepajėgė jos pulti.
2. Kai Dovydo namus pasiekė žinia, kad Aramas jau įsitaisė Efraimo valdose, karaliaus širdis ir žmonių širdys sudrebėjo, kaip dreba miško medžiai, blaškomi vėjo.
3. Bet VIEŠPATS tarė Izaijui: „Su savo sūnumi Šear Jašubu nueik ant Velėtojo lauko kelio, prie Aukštutinio tvenkinio kanalo galo, pasitikti Ahazo
4. ir pasakyk jam: ‘Būk tvirtas, laikykis ramiai! Nebijok! Tenedreba tavo širdis dėl tų dviejų smilkstančių nuodėgulių, dėl Recino bei Aramo ir Remalijo sūnaus įniršio.
5. Kadangi Aramas su Efraimu ir Remalijo sūnumi surengė sąmokslą prieš tave tardami:
6. ‹Užpulkime Judą, palaužkime jo dvasią, užkariaukime jį ir paskirsime ten karaliumi Tabeelio sūnų›, –
7. taip kalba Viešpats DIEVAS: ‹Tai neįvyks! Taip nebus!
8. Damaskas – Aramo sostinė, o Damasko galva – Recinas.
9. Samarija – Efraimo sostinė, o Samarijos galva – Remalijo sūnus. Po šešiasdešimt penkerių metų Efraimas bus sunaikintas, liausis buvęs tauta. Tik tvirtai tikėdami tvirtai stovėsite!›’“
10. VIEŠPATS kalbėjo Ahazui:
11. „Prašyk VIEŠPATĮ, savo Dievą, ženklo; tebūna jis ar iš Šeolo gelmių, ar iš padangės aukštybių“.
12. Ahazas atsakė: „Ne! Neprašysiu ir negundysiu VIEŠPATIES!“
13. Tuomet jis atsakė: „Klausykitės, Dovydo namai! Negi per maža jums varginti žmones, kad varginate ir mano Dievą?!
14. Todėl pats Viešpats duos jums ženklą. Štai mergelė laukiasi kūdikio; ji pagimdys sūnų ir pavadins jį vardu Emanuelis.
15. Varške ir medumi jis maitinsis, mokėdamas atmesti, kas pikta, ir rinktis, kas gera.
16. Anksčiau nei tas berniukas išmoks atmesti, kas pikta, ir rinktis, kas gera, kraštas anų dviejų karalių, kurie tau kelia siaubą, bus nuniokotas.
17. VIEŠPATS padarys, kad jus, jūsų tautą ir jūsų tėvo namus užkluptų dienos, kokių nesate patyrę nuo tos dienos, kai Efraimas atsiskyrė nuo Judo; tai [bus] Asirijos karalius.
18. Tą dieną VIEŠPATS švilptelės musėms Egipto upės deltoje ir bitėms Asirijos šalyje.
19. Jos atskris ir nutūps tarpeklių šlaituose, uolų plyšiuose, ant kiekvieno erškėčių krūmo ir visose ganyklose.
20. Tą dieną Viešpats skus skustuvu, pasamdytu iš Užupio, Asirijos karaliumi, galvos ir kojų plaukus. Jis nuskus ir barzdą.
21. Tą dieną žmogus augins jauną karvę ir porą avių.
22. Jis gaus tiek daug pieno, kad maitinsis varške. Varškė ir medus bus maistas visų likusiųjų krašte.
23. Tą dieną vietos, kur būdavo tūkstančiai vynmedžių tūkstančio sidabrinių vertės, užžels erškėčiais ir usnimis.
24. Žmonės eis į jas tik medžioti strėlėmis ir lanku, nes visas kraštas bus užžėlęs erškėčiais ir usnimis.
25. Bijodamas erškėčių ir usnių nekelsi nė kojos ant kalvų atšlaičių, kurias kadaise išdirbdavai kauptuvu. Čia bus ganykla galvijams ir vieta avims trypti“.