Izaijo 9 KBV

1. Kas patyrė vargą, neliks tamsoje. Seniau Zabulono žemė ir Naftalio žemė buvo paniekintos, bet ateity paežerio kraštas ir kraštas anapus Jordano, pagonių Galilėja, bus išaukštinti.

2. Tauta, gyvenusi tamsybėje, išvydo didžią šviesą. Gyvenusiems mirties šešėlio krašte sušvito šviesa.

3. Tu padauginai tautą ir suteikei žmonėms džiaugsmo. Jie džiūgauja Tavo akivaizdoje, kaip džiaugiamasi pjūties metu arba dalijantis grobį.

4. Tu sulaužei tautą slėgusį jungą, žmones plakusią rykštę, jos prispaudėjo lazdą, kaip Midjano dieną.

5. Visų karių apavas ir krauju sutepti rūbai bus ugnimi sunaikinti.

6. Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. Ant jo peties – viešpatavimas, jis vadinsis Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis.

7. Jo viešpatavimas plėsis ir taikai nebus galo. Dovydo sostą ir jo karalystę jis sustiprins ir įtvirtins teisingumu ir teisybe per amžius. Kareivijų Viešpaties uolumas tai padarys.

8. Viešpats pasiuntė žodį Jokūbui, jis krito į Izraelį.

9. Tai žinos visa tauta, Efraimas ir Samarijos gyventojai, kurie puikuodamiesi, išdidžia širdimi kalbėjo:

10. „Plytų mūrai sugriuvo, bet mes juos atstatysime iš tašytų akmenų; nukirto laukinius figmedžius, bet mes juos pakeisime kedrais.“

11. Todėl Viešpats sukels prieš juos Recino priešus ir sukurstys priešininkus.

12. Sirija rytuose, o filistinai vakaruose ryja Izraelį, plačiai atvėrę nasrus. Dėl viso to Jo rūstybė dar neatlėgo, Jo ranka dar pakelta.

13. Bet žmonės nesigręžia į Tą, kuris juos baudžia, jie neieško kareivijų Viešpaties.

14. Todėl Viešpats nukirs Izraelio galvą ir uodegą, palmę ir nendrę, tą pačią dieną.

15. Vyresnieji ir kilmingieji – tai galva, o melą kalbantys pranašai – uodega.

16. Šios tautos vadai klaidina; tie, kuriuos jie veda, pražus.

17. Todėl Viešpats nesidžiaugs jų jaunimu ir nepagailės nei jų našlaičių, nei našlių. Jie visi yra veidmainiai ir nedorėliai, jie kalba kvailystes. Dėl viso to Jo rūstybė dar neatlėgo, Jo ranka dar pakelta.

18. Nedorybė kaip ugnis praryja usnis ir erškėčius, padega miško tankumynus ir kyla dūmų stulpai.

19. Kareivijų Viešpaties rūstybė padegė šalį. Tauta bus lyg kuras ugniai. Žmogus nesigailės savo brolio.

20. Jis griebs iš dešinės, bet alks, ris iš kairės, bet nepasisotins. Kiekvienas valgys savo kūną:

21. Manasas – Efraimą, Efraimas – Manasą, abu drauge – Judą. Dėl viso to Jo rūstybė dar neatlėgo, Jo ranka dar pakelta.