Jokūbo 2 KBV

1. Mano broliai, turėkite Jėzaus Kristaus, mūsų šlovingojo Viešpaties, tikėjimą, nebūdami šališki.

2. Štai į jūsų susirinkimą ateina žmogus su auksiniu žiedu, puikiais drabužiais, taip pat įžengia beturtis apskurusiu apdaru.

3. Jūs žiūrite į tą, kuris puikiai apsirengęs, ir sakote: „Sėsk čia patogiai“, o beturčiui tariate: „Stovėk ten“, arba: „Sėskis prie mano kojų.“

4. Argi jūs nesate šališki, argi netampate piktais sumetimais besivadovaujantys teisėjai?

5. Paklausykite, mano mylimieji broliai: ar Dievas neišsirinko pasaulio vargšų, kad jie būtų turtingi tikėjimo ir paveldėtų karalystę, pažadėtą Jį mylintiems?

6. O jūs paniekinote beturtį! Argi ne turtuoliai jus spaudžia, ar ne jie tampo jus po teismus?

7. Ar ne jie niekina tą kilnų vardą, kuriuo jūs vadinatės?

8. Jeigu tik įvykdote karališkąjį įstatymą, kaip sako Raštas: „Mylėk savo artimą kaip save patį“, jūs gerai darote,

9. bet, jeigu atsižvelgiate į asmenis, darote nuodėmę ir esate įstatymo kaltinami kaip nusižengėliai.

10. Mat, kas laikosi viso įstatymo, bet nusižengia vienu dalyku, tas kaltas dėl visų.

11. Juk Tas, kuris pasakė: „Nesvetimauk“, taip pat pasakė ir: „Nežudyk.“ Tad jeigu tu nesvetimauji, bet žudai, vis tiek esi įstatymo laužytojas.

12. Taip kalbėkite ir taip darykite, kaip tie, kurie bus teisiami pagal laisvės įstatymą.

13. Teismas negailestingas tam, kuris neparodė gailestingumo. O gailestingumas triumfuoja prieš teismą.

14. Kokia nauda, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi darbų? Ar gali jį išgelbėti toks tikėjimas?

15. Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto,

16. ir kas nors iš jūsų jiems tartų: „Eikite ramybėje, sušilkite ir pasisotinkite“, o neduotų, ko reikia jų kūnui, – kokia iš to nauda?

17. Taip ir tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs.

18. Bet kas nors pasakys: „Tu turi tikėjimą, o aš turiu darbus.“ Parodyk man savo tikėjimą be darbų, o aš tau darbais parodysiu savo tikėjimą.

19. Tu tiki, kad yra vienas Dievas? Gerai darai! Ir demonai tiki ir dreba!

20. Ar nori žinoti, neišmintingas žmogau, kad tikėjimas be darbų miręs?

21. Argi ne darbais buvo išteisintas mūsų tėvas Abraomas, aukodamas savo sūnų Izaoką ant aukuro?

22. Ar matai, kad tikėjimas veikė kartu su jo darbais, ir darbais tikėjimas buvo atbaigtas?

23. Taip išsipildė Rašto žodžiai: „Abraomas patikėjo Dievu, ir tai buvo jam įskaityta teisumu“, o jis buvo pramintas Dievo draugu.

24. Matote, kad žmogus išteisinamas darbais, o ne vienu tikėjimu.

25. Taip pat ir paleistuvė Rahaba: argi ji ne darbais buvo išteisinta, kai priėmė pasiuntinius ir kitu keliu juos išleido?

26. Kaip kūnas be dvasios yra miręs, taip ir tikėjimas be darbų negyvas.