Jeremijo 14 KBV

1. Viešpats kalbėjo Jeremijui apie sausrą:

2. „Judas liūdi, jo vartai svyruoja. Žmonės pajuodę guli ant žemės, ir Jeruzalės šauksmas kyla aukštyn.

3. Didikai siunčia tarnus vandens; tie nueina prie šulinių, bet, neradę vandens, sugrįžta tuščiais indais. Jie sugėdinti ir nusiminę, apdengtomis galvomis.

4. Nėra lietaus, žemė išdžiūvo. Artojai stovi susigėdę, galvas apsidengę.

5. Net elnė palieka savo jauniklį, nes nėra žolės.

6. Laukiniai asilai, stovėdami ant nuplikusių aukštumų, uodžia vėją kaip šakalai; jų akys aptemusios, nes nėra žolės.“

7. Viešpatie, nors mūsų nusikaltimai liudija prieš mus, gelbėk mus dėl savo vardo. Daugybe savo paklydimų Tau nusidėjome.

8. Izraelio viltie, gelbėtojau nelaimės metu! Kodėl Tu esi kaip svetimšalis, kaip keleivis, kuris užsuka tik nakvoti?

9. Kodėl Tu esi kaip bejėgis žmogus, kaip karžygys, kuris negali išgelbėti? Juk Tu, Viešpatie, esi tarp mūsų, mes vadinami Tavo vardu! Nepalik mūsų!

10. Taip sako Viešpats šiai tautai: „Jie mėgsta klajoti, nesulaiko savo kojų. Todėl Viešpats nepriims jų, Jis atsimins jų kaltę ir baus juos už jų nuodėmes.“

11. Viešpats man tarė: „Nesimelsk už šitą tautą, kad jai gerai sektųsi.

12. Nors jie pasninkaus, Aš neišklausysiu jų šauksmo; nors jie aukos deginamąsias ir duonos aukas, Aš nepriimsiu jų; Aš sunaikinsiu juos kardu, badu ir maru.“

13. Aš atsakiau: „Ak, Viešpatie Dieve! Štai pranašai jiems skelbia: „Nematysite kardo ir nepajusite bado, bet jums duosiu tikrą ramybę šioje vietoje.“

14. Viešpats man tarė: „Pranašai melagingai pranašauja mano vardu. Aš jų nesiunčiau, neįsakiau ir nekalbėjau jiems. Jie jums pranašauja išgalvotus regėjimus, žyniavimus ir niekam tikusią, pačių prasimanytą apgaulę.

15. Todėl apie pranašus, kurie mano vardu pranašauja, sakydami: „Nebus nei kardo, nei bado šitoje šalyje“, nors Aš jų nesiunčiau, Viešpats taip sako: „Nuo kardo ir bado žus tie pranašai.

16. Ir žmonės, kuriems jie pranašauja, žus nuo kardo ir bado ir gulės Jeruzalės gatvėse – jie ir jų žmonos, sūnūs ir dukterys, – nes nebus kam palaidoti. Aš išliesiu jų nedorybes ant jų.“

17. Todėl tu sakysi jiems šiuos žodžius: „Tegul mano akys plūsta ašaromis dieną ir naktį, tenenurimsta, nes mergelė, mano tautos dukra, žiauriai sumušta, nepagydomai sužeista.

18. Jei einu į laukus – štai guli žuvusieji nuo kardo! Jei einu į miestą – štai guli nusilpusieji nuo bado! Pranašai ir kunigai be nuovokos vaikščioja po kraštą.“

19. Ar Tu visai išsižadėjai Judo, ar Sionas tapo bjaurus Tavo sielai? Kodėl mus nepagydomai sumušei? Mes tikėjomės ramybės, tačiau nėra nieko gero, laukėme išgydymo, o štai – sunaikinimas!

20. Viešpatie, mes pripažįstame savo nedorybę ir mūsų tėvų kaltes, nes mes tau nusidėjome.

21. Neatstumk mūsų dėl savo vardo; nepaniekink savo šlovės sosto; atsimink sandorą su mumis ir nesulaužyk jos!

22. Ar pagonių tuštybės gali duoti lietaus, ar dangūs patys siunčia lietų? Ar ne Tu, Viešpatie, mūsų Dieve? Mes laukiame Tavęs, nes Tu visa tai padarei!