Jeremijo 17 KBV

1. Judo nuodėmė užrašyta geležiniu rašikliu, aštriu deimantu įrėžta jų širdžių plokštėse ir ant aukurų ragų,

2. kol jų vaikai atsimena aukurus ir alkus po žaliuojančiais medžiais ant aukštų kalvų.

3. „O mano kalne laukuose! Tavo turtą ir visus lobius leisiu išplėšti visame krašte už tavo nuodėmes.

4. Ir tu turėsi palikti savo paveldą, kurį tau daviau; tave padarysiu vergu priešų šalyje, kurios nepažįsti, nes mano rūstybės ugnis degs amžinai.“

5. Taip sako Viešpats: „Prakeiktas žmogus, kuris pasitiki žmogumi ir laiko kūną savo stiprybe, kurio širdis nutolsta nuo Viešpaties.

6. Jis bus kaip krūmokšnis dykumoje ir nieko gero nematys. Jis gyvens sausoje, druskingoje ir negyvenamoje šalyje.

7. Palaimintas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu, kurio viltis yra Viešpats!

8. Jis bus kaip medis, pasodintas prie vandens, leidžiantis šaknis prie upelio. Jis nebijos ateinančios kaitros, jo lapai visada žaliuos. Jis nesirūpins sausros metu, bet nuolat neš vaisių.

9. Širdis yra labai klastinga ir be galo nedora. Kas ją supras?

10. Aš, Viešpats, ištiriu širdį, išbandau inkstus ir atlyginu kiekvienam pagal jo kelius ir jo darbų vaisius.“

11. Kaip kurapka, kuri tupi perėdama, bet neišperi nieko, yra tas, kuris neteisingai įgyja turtus. Gyvenimui įpusėjus turtai jį paliks, ir gyvenimo pabaigoje jis bus kvailys.

12. Mūsų šventykla yra šlovingas sostas, išaukštintas nuo pradžios.

13. Viešpatie, Izraelio viltie! Visi, kurie palieka Tave, bus sugėdinti. Kurie nutolsta nuo Tavęs, bus įrašyti žemės dulkėse, nes jie paliko Viešpatį, gyvojo vandens versmę.

14. Viešpatie, išgydyk mane, tai būsiu sveikas; gelbėk mane, tai būsiu išgelbėtas, nes Tu esi mano gyrius!

15. Štai jie man sako: „Kur Viešpaties žodis? Teateina dabar!“

16. Aš niekados Tau tarnaudamas nevengiau būti ganytoju ir nelaukiau nelaimės. Tu žinai, kad visa, kas išėjo iš mano lūpų, buvo teisinga Tavo akivaizdoje.

17. Negąsdink manęs, Tu esi mano viltis piktą dieną.

18. Sugėdink mano persekiotojus ir išgąsdink juos, bet ne mane! Siųsk jiems piktą dieną ir sunaikink juos dvigubu sunaikinimu!

19. Viešpats įsakė man: „Eik ir atsistok tautos sūnų vartuose, pro kuriuos įeina ir išeina Judo karaliai, ir kituose Jeruzalės vartuose,

20. ir sakyk jiems: „Klausykitės Viešpaties žodžio, Judo karaliai ir visi Judo bei Jeruzalės gyventojai, kurie įeinate pro šiuos vartus!

21. Taip sako Viešpats: „Saugokitės ir neneškite jokių nešulių šabo dieną ir neįneškite jų pro Jeruzalės vartus.

22. Neišneškite jokios naštos iš savo namų šabo dieną ir nedirbkite jokio darbo, bet švęskite šabą, kaip įsakiau jūsų tėvams.

23. Tačiau jie neklausė ir nekreipė dėmesio, bet užsispyrė, kad negirdėtų ir nepriimtų pamokymo.

24. Jei jūs manęs paklausysite, – sako Viešpats, – ir nenešite jokios naštos į šitą miestą pro vartus šabo dieną, bet švęsite šabą ir nedirbsite jokio darbo,

25. tai pro šito miesto vartus įeis karaliai ir kunigaikščiai, sėdintieji Dovydo soste; važiuos vežimais ir jos ant žirgų jie ir jų kunigaikščiai, Judo ir Jeruzalės gyventojai; ir šitas miestas išliks per amžius.

26. Jie ateis iš Judo miestų, iš Jeruzalės apylinkių, iš Benjamino krašto, iš lygumos, iš kalnyno ir pietų šalies, atnešdami deginamąsias, padėkos ir duonos aukas bei smilkalus, atnešdami garbinimo aukas į Viešpaties namus.

27. Bet jei manęs neklausysite, nešvęsite šabo, nešite naštas pro Jeruzalės vartus šabo dieną, tai Aš uždegsiu ugnį Jeruzalės vartuose, ji sunaikins Jeruzalės rūmus ir nebus užgesinta.“