Jeremijo 22 KBV

1. Taip sako Viešpats: „Eik į Judo karaliaus rūmus ir ten kalbėk šiuos žodžius:

2. „Judo karaliau, kuris sėdi Dovydo soste, tavo tarnai ir žmonės, kurie įeinate pro šiuos vartus, klausykite Viešpaties žodžio:

3. „Elkitės teisiai ir teisingai, išlaisvinkite skriaudžiamuosius iš skriaudėjo rankų, o svetimšalio, našlaičio ir našlės neskriauskite ir nenaudokite prieš juos prievartos, nepraliekite nekalto kraujo šitoje vietoje.

4. Jei jūs tikrai taip darysite, pro šitų namų vartus įeis karaliai, sėdintieji Dovydo soste; jie, jų tarnai ir tauta važiuos vežimais ir jos ant žirgų.

5. Bet jei neklausysite šitų žodžių, tai prisiekiu savimi, – sako Viešpats, – šitie namai pavirs griuvėsiais.“

6. Judo karaliaus namams Viešpats sako: „Tu esi man kaip Gileado kraštas, kaip aukščiausia Libano viršūnė, bet Aš padarysiu tave dykuma ir negyvenamais miestais.

7. Aš siųsiu naikintojų prieš tave, kurie savo įrankiais nukirs tavo rinktinius kedrus ir sudegins juos.

8. Daugelis tautų eis pro šitą miestą, ir žmonės klausinės vienas kito: „Kodėl Viešpats taip padarė šiam didžiam miestui?“

9. Jiems atsakys: „Nes jie paliko Viešpaties, savo Dievo, sandorą, garbino svetimus dievus ir jiems tarnavo.“

10. Neverkite mirusio ir neraudokite dėl jo. Verkite to, kuris išėjo, nes jis nebesugrįš ir nebematys savo gimtojo krašto.

11. Nes taip sako Viešpats apie Jošijo sūnų Šalumą, Judo karalių, karaliavusį vietoj savo tėvo Jošijo: „Jis išėjo iš šitos vietos ir nebesugrįš;

12. ten jis ir mirs savo nelaisvės vietoje, neišvydęs savo šalies.

13. Vargas statančiam namus neteisybe ir kambarius – suktybėmis, kuris verčia artimą dirbti jam be užmokesčio ir neatlygina už darbą,

14. kuris sako: „Aš pasistatysiu didelius namus erdviais kambariais“, išsikerta langus, apkala sienas kedro lentomis ir nudažo raudonai.

15. Ar tu karaliausi dėl to, kad pasistatei kedro namus? Ar tavo tėvas nevalgė ir negėrė, nebuvo teisus ir teisingas ir ar ne dėl to jam sekėsi?

16. Jis gynė vargšo ir beturčio teises ir jam sekėsi. Argi tai nereiškia tikrai pažinti mane? – sako Viešpats. –

17. Tavo akys ir širdis linkusios į godumą ir trokšta pralieti nekaltą kraują, vykdyti priespaudą bei prievartą.“

18. Todėl apie Jošijo sūnų Jehojakimą, Judo karalių, Viešpats sako: „Jo neapraudos, sakydami: „O mano broli! O sesuo!“, jie neraudos dėl jo: „O valdove! O jūsų didenybe!“

19. Jis bus palaidotas kaip asilas, nuvilktas ir numestas už Jeruzalės vartų.“

20. „Eik į Libaną ir šauk, garsiai dejuok Bašane, verk Abarimo kalnyne, nes sunaikinti visi tavo meilužiai.

21. Aš kalbėjau tau, kai tu dar klestėjai, bet tu neklausei. Taip tu elgeisi nuo pat savo jaunystės, neklausydama mano balso.

22. Visus tavo ganytojus nuneš vėjas, visi tavo meilužiai bus ištremti. Tada tu gėdysies ir rausi dėl savo nedorybių.

23. Gyvenanti Libane, susikrovusi lizdą kedruose, kaip tu vaitosi, kai tave suims gimdymo skausmai!

24. Kaip Aš gyvas, – sako Viešpats, – nors Jehojakimo sūnus Konijas, Judo karalius, būtų antspaudo žiedas ant mano dešinės, Aš jį nutraukčiau.

25. Aš atiduosiu tave į rankas tų, kurie siekia tavo gyvybės, į rankas tų, kurių tu bijai, į Babilono karaliaus Nebukadnecaro ir į chaldėjų rankas.

26. Aš nublokšiu tave ir tavo motiną, kuri tave pagimdė, į šalį, kuri nėra jūsų gimtinė, ir ten jūs mirsite.

27. Bet į šalį, kur jūs norėsite sugrįžti, nebesugrįšite.“

28. Argi tas žmogus, Konijas, yra paniekintas ir sudaužytas stabas? Argi jis indas, kuris niekam nepatinka? Kodėl jis ir jo vaikai ištremti į šalį, apie kurią jie nieko nežinojo?

29. O žeme, žeme! Klausykis Viešpaties žodžio!

30. Taip sako Viešpats: „Įrašykite šitą vyrą kaip bevaikį, kuriam nesiseka gyvenime, nes nė vienas iš jo palikuonių neklestės, nesėdės Dovydo soste ir nevaldys Judo.“