Jeremijo 23 KBV
1. „Vargas ganytojams, kurie mano ganyklos avis naikina ir išsklaido!“ – sako Viešpats.
2. Todėl taip sako Viešpats, Izraelio Dievas, apie savo tautos ganytojus, kurie maitina mano žmones: „Jūs išsklaidėte mano kaimenę ir jų neaplankėte. Todėl Aš jus aplankysiu dėl jūsų piktų darbų.
3. Aš pats surinksiu savo bandos likutį iš visų šalių, į kurias Aš jas išvariau, ir sugrąžinsiu į ganyklą; ten jos bus vaisingos ir dauginsis.
4. Aš paskirsiu joms ganytojų, kurie tikrai jas ganys. Jos nebebijos ir nesibaimins, nė vienos iš jų netrūks,“ – sako Viešpats.
5. „Štai ateina dienos, – sako Viešpats, – kai Aš išauginsiu teisią atžalą iš Dovydo giminės. Jis viešpataus kaip karalius, elgsis išmintingai, vykdys teisingumą bei teismą krašte.
6. Jo dienomis Judas bus išgelbėtas ir Izraelis gyvens saugiai. Jo vardas bus: „Viešpats – mūsų teisumas.“
7. Štai ateis dienos, – sako Viešpats, – kai jie nebesakys: „Kaip gyvas Viešpats, kuris išvedė izraelitus iš Egipto krašto“,
8. bet sakys: „Kaip gyvas Viešpats, kuris išvedė ir parvedė Izraelio palikuonis iš šiaurės ir iš visų kraštų, į kuriuos Jis juos buvo išvaręs.“ Ir jie gyvens savo žemėje.“
9. Mano širdis plyšta krūtinėje dėl pranašų, visi mano kaulai dreba. Aš esu kaip girtas vyras, kaip vyno įveiktas vyras dėl Viešpaties ir Jo šventų žodžių.
10. „Šalis pilna svetimautojų; dėl jų prakeikimo gedi kraštas, išdžiūvusios stepių ganyklos. Jų siekiai yra pikti, jų jėga – neteisybė.
11. Jų pranašai ir kunigai yra bedieviai, net savo namuose aptinku jų nedorybę“, – sako Viešpats.
12. „Jų kelias bus slidus kelias tamsoje, kuriuo eidami jie paslys ir grius. Aš siųsiu sunaikinimą ir bausiu juos“, – sako Viešpats.
13. Tarp Samarijos pranašų mačiau kvailystę: jie pranašavo Baalo vardu ir klaidino mano tautą, Izraelį.
14. Tarp Jeruzalės pranašų mačiau baisių dalykų: svetimavimą ir melagystę. Jie drąsina piktadarius, kad šie nenusigręžtų nuo savo nedorybių. Jie visi man yra kaip Sodomos ir Gomoros gyventojai.
15. Todėl kareivijų Viešpats taip sako apie pranašus: „Aš juos valgydinsiu metėlėmis ir girdysiu karčiu vandeniu, nes nuo Jeruzalės pranašų bedievystė pasklido visoje šalyje.“
16. Taip sako kareivijų Viešpats: „Neklausykite pranašų, jums pranašaujančių. Jie tik mulkina jus, kalbėdami prasimanytus regėjimus, o ne tai, kas ateina iš Viešpaties.
17. Jie sako tiems, kurie niekina mane: „Taip kalba Viešpats: „Jūs turėsite ramybę“, ir kiekvienam, kuris vykdo savo širdies užgaidas, sako: „Jums neatsitiks nieko pikto.“
18. Kas dalyvavo Viešpaties pasitarime, kas Jį matė ir girdėjo Jo žodį? Kas klausėsi Jo žodžio ir Jį išgirdo?
19. Štai ateina Viešpaties pykčio audra, stiprus viesulas. Jis užgrius ant nedorėlių galvų.
20. Viešpaties rūstybė nenusigręš, kol Jis įvykdys visa, ką savo širdyje sumanė. Paskutinėmis dienomis jūs tai aiškiai suprasite.
21. „Aš nesiunčiau šitų pranašų, jie patys bėgo! Nekalbėjau jiems, tačiau jie pranašavo!
22. Jei jie būtų dalyvavę mano pasitarime ir skelbtų mano žodžius tautai, jie būtų nukreipę juos nuo jų pikto kelio ir nuo jų piktų darbų.
23. Argi Aš esu Dievas tik arti esąs, – sako Dievas, – o toli būdamas nebesu Dievas?
24. Argi gali kas taip pasislėpti, kad Aš jo nematyčiau? – sako Viešpats. – Argi Aš ne Tas, kuris pripildo dangų ir žemę?
25. Aš girdėjau, ką kalbėjo pranašai, pranašaudami mano vardu melą ir sakydami: „Sapnavau, sapnavau!“
26. Ar ilgai tai bus širdyse pranašų, kurie pranašauja melą, kurie pranašauja savo širdies apgaulę?
27. Jie siekia, kad mano tauta pamirštų mane dėl jų sapnų, kuriuos jie pasakoja vieni kitiems, kaip jų tėvai pamiršo mane dėl Baalo.
28. Pranašas, kuris matė sapną, tepasakoja sapną, o kas turi mano žodį, teskelbia jį ištikimai. Ką šiaudai turi bendro su kviečių grūdais?“ – sako Viešpats.
29. „Argi mano žodis nėra kaip ugnis? – sako Viešpats. – Argi jis nėra kaip kūjis, sutrupinantis uolą?
30. Aš esu prieš pranašus, – sako Viešpats, – kurie vagia mano žodžius vienas iš kito!
31. Aš esu prieš pranašus, kurie savo liežuviu sako: „Jis pasakė.“
32. Aš esu prieš tuos, kurie pranašauja melagingus sapnus, – sako Viešpats, – kurie pasakoja ir klaidina mano tautą savo lengvabūdiškais melais. Aš nesiunčiau jų ir jiems neįsakiau; jie visi yra nenaudingi šitai tautai“, – sako Viešpats.
33. „Jei tavęs klaus šita tauta, pranašas ar kunigas: „Kokia yra Viešpaties našta?“, atsakyk jiems: „Kokia yra našta? Viešpats sako: „Aš jus atmesiu.“
34. Bet jei pranašas, kunigas ar kitas žmogus sakytų: „Viešpaties našta“, – tai Aš nubausiu jį ir jo namus.
35. Taip jūs privalote sakyti savo artimui ir savo broliui: „Ką atsakė Viešpats?“, arba: „Ką Viešpats kalbėjo?“
36. Neminėkite daugiau Viešpaties naštos, nes kiekvienas žmogaus žodis bus jam našta; jūs iškraipote gyvojo Dievo, kareivijų Viešpaties, mūsų Dievo, žodžius.
37. Jūs turite klausti pranašo: „Ką tau atsakė Viešpats?“, arba: „Ką Viešpats kalbėjo?“
38. Bet kadangi jūs sakote: „Viešpaties našta“, nors Aš įsakiau nesakyti: „Viešpaties našta“,
39. Aš visiškai pamiršiu jus ir apleisiu jus ir miestą, kurį daviau jums ir jūsų tėvams, ir pašalinsiu jus iš savo akivaizdos.
40. Aš užtrauksiu jums amžiną pajuoką ir nepamirštamą gėdą.“