Jeremijo 25 KBV

1. Žodis Jeremijui apie visą Judo tautą ketvirtaisiais Judo karaliaus Jošijo sūnaus Jehojakimo viešpatavimo metais. Tai buvo pirmieji Babilono karaliaus Nebukadnecaro metai.

2. Pranašas Jeremijas kalbėjo visai Judo tautai ir visiems Jeruzalės gyventojams:

3. „Nuo tryliktųjų Amono sūnaus Jošijo, Judo karaliaus, metų iki šios dienos, dvidešimt trejus metus, Viešpats kalbėjo man, ir aš skelbiau tai jums nuo ankstaus ryto, bet jūs neklausėte.

4. Viešpats siuntė pas jus savo tarnus, pranašus, bet jūs neklausėte ir nekreipėte dėmesio.

5. Jie sakė: „Palikite kiekvienas savo piktą kelią ir piktus darbus, tai liksite gyventi žemėje, kurią Viešpats davė jums ir jūsų tėvams amžiams.

6. Nesekiokite svetimų dievų, netarnaukite jiems ir negarbinkite jų, nerūstinkite manęs savo rankų darbais, ir Aš jūsų nebausiu.“

7. „Bet jūs neklausėte manęs, – sako Viešpats, – ir savo rankų darbais užrūstinote mane savo nenaudai.“

8. Todėl taip sako kareivijų Viešpats: „Kadangi jūs neklausėte mano žodžių,

9. tai Aš surinksiu visas šiaurės tautas pas Babilono karalių Nebukadnecarą, mano tarną, ir jas atvesiu į šitą šalį, prieš jos ir visų šitų aplinkinių tautų gyventojus; Aš sunaikinsiu juos ir padarysiu pasibaisėjimu, pašaipa ir amžina dykyne.

10. Aš atimsiu iš jūsų džiaugsmo ir linksmybės garsus, jaunikio ir jaunosios balsus, girnų ūžesį ir žibintų šviesą.

11. Visas kraštas pavirs dykuma ir pasibaisėjimu, ir šios tautos tarnaus Babilono karaliui septyniasdešimt metų.

12. Po septyniasdešimties metų Aš nubausiu Babilono karalių, jo tautą ir chaldėjų šalį už jų nedorybes ir ją paversiu amžina dykyne.

13. Aš įvykdysiu viską, ką kalbėjau, kas parašyta šitoje knygoje, ką Jeremijas pranašavo apie tautas.

14. Jie tarnaus galingoms tautoms ir jų karaliams. Aš jiems atlyginsiu pagal jų nusikaltimus, pagal jų rankų darbus.“

15. Viešpats, Izraelio Dievas, man įsakė: „Imk šitą rūstybės vyno taurę iš mano rankos ir girdyk juo visas tautas, pas kurias Aš tave siunčiu.

16. Jos gers, svyrinės ir bus pamišusios dėl kardo, kurį joms siųsiu!“

17. Aš ėmiau taurę iš Viešpaties rankos ir girdžiau visas tautas, pas kurias Viešpats mane siuntė:

18. Jeruzalę, Judo miestus, jo karalius ir kunigaikščius, kad jie taptų apleisti, pašaipa ir keiksmu, kaip tai yra šiandien.

19. Faraoną, Egipto karalių, jo tarnus, kunigaikščius, visą tautą

20. ir visus ten gyvenančius svetimtaučius; visus Uco šalies ir filistinų šalies karalius, Aškeloną, Gazą, Ekroną ir Ašdodo likutį;

21. Edomą, Moabą ir amonitus;

22. visus Tyro ir Sidono karalius, taip pat salų ir pajūrio karalius;

23. Dedaną, Temą, Būzą ir visus, esančius tolimiausiuose pakraščiuose;

24. visus Arabijos karalius, kurie gyvena dykumoje;

25. visus Zimrio, Elamo ir medų karalius;

26. visus šiaurės karalius, artimus ir tolimus, vieną po kito, ir visas karalystes, kurios yra visoje žemėje. O Šešacho karalius gers paskutinis.

27. „Tu jiems sakyk: „Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: „Gerkite, pasigerkite ir vemkite! Kriskite nuo kardo, kurį siunčiu jums, ir nebeatsikelkite!“

28. Jei jie nesutiks imti taurės iš tavo rankos ir gerti, tai jiems sakyk: „Taip sako kareivijų Viešpats: „Jūs tikrai gersite!“

29. Mieste, kuris vadinamas mano vardu, Aš pradedu vykdyti bausmę, o jūs tikitės likti nenubausti? Jūs neliksite nenubausti, nes Aš pašauksiu kardą visiems žemės gyventojams.“

30. „Pranašauk prieš juos visus šiuos žodžius: „Viešpats grūmoja iš aukštybės, iš Jo šventos buveinės skamba Jo balsas. Jis grūmoja savo kaimenei, šūkauja kaip vynuogių mynėjai.

31. Visus žemės pakraščius pasieks garsas, nes Viešpats teis visas tautas, visą žmoniją ir nedorėlius Jis atiduos kardui“, – sako Viešpats.

32. Taip sako kareivijų Viešpats: „Nelaimė eina iš tautos į tautą, didelė audra kyla nuo žemės pakraščių.

33. Viešpaties užmuštųjų tą dieną bus pilna žemė. Jų neapraudos, nesurinks ir nepalaidos – jie bus mėšlas dirvai tręšti.

34. Kaimenės vedliai ir ganytojai, šaukite ir voliokitės pelenuose! Atėjo metas skersti ir išsklaidyti jus, jūs krisite kaip gražūs indai.

35. Kaimenės ganytojai ir vedliai neturės galimybės pabėgti nė išsigelbėti.

36. Štai girdisi ganytojų šauksmas ir kaimenės vedlių verksmas, nes Viešpats naikina jų ganyklą.

37. Sunaikintos yra ramios buveinės dėl užsidegusios Viešpaties rūstybės.

38. Jis paliko savo namus kaip liūtas, jų šalis virto dykyne dėl prispaudėjų žiaurumo, dėl užsidegusios Jo rūstybės.“